Lietuvoje dauguma bakalauro pakopos studijų programų ateityje turėtų sutrumpėti nuo ketverių iki trejų metų, tačiau galutinai apsispręsti dėl trukmės turės pačios aukštosios mokyklos.
„Mes turėtume eiti šia linkme. Šiuo metu galvojama, kad tiesiog būtų atvertos galimybės ir sukurtos paskatos taip elgtis. (…) Kol kas tokios nuostatos, kad mes privaloma tvarka nukapotume tas programas, nėra” – antradienį spaudos konferencijoje sakė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Vilniūnas.
Jo teigimu, studentai suinteresuoti greitai ir kokybiškai studijuoti, todėl „nėra reikalo čia ilgai trintis”.
„Manau, kad universitetai neišvengiamai į tai reaguos” – sakė G.Viliūnas.
Anot jo, ateityje gali būti taip, kad skirtingų studijų programų trukmė bus skirtinga – vienos apims trejus, kitos ketverius ar daugiau metų.
„Tai priklauso nuo studijų pobūdžio, nes, sakykime, medicinos studijos ir dabar nesutelpa į ketverius metus. Galbūt tikrai yra socialinių disciplinų, kur daugiau iš praktikos ateina patirtys, gal ten tęstinis lavinimas aktualesnis – greitai įgyti bakalaurą, išeiti į darbą ir galbūt sugrįžti ir tam tikrus modulius pasiimti vėliau”, – kalbėjo ministerijos sekretorius.
Lietuva yra pritarusi Bolonijos proceso, prasidėjusio 1998 metais, deklaracijoms bei komunikatams, kurie šalia kitų tikslų numato trumpinti studijų laiką.
Bolonijos procesas yra Europos Komisijos (EK) iniciatyva siekiant struktūriškai reformuoti Europos aukštąjį mokslą, stiprinti jo konkurencingumą, kurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus.