Daug kalbų kėlęs festivalis „Be2gether” pagaliau įvyko. Po dviejų naktų ir trijų dienų muzikos, šurmulio ir pramogų kyla daug kontraversiškų minčių, klausimų ir pamąstymų apie tai, kas atsitiko ir kodėl atsitiko būtent taip. Bet apie viską nuo pradžių.
Pasienio postas. Mandagūs pareigūnai paprašo dokumentų ir neliepdami atidaryti automobilio bagažinės palinki gero kelio. Dar šiek tiek dundėjimo dulkėtu kaimišku keliuku, fantastiški autentiškos provincijos vaizdai ir mes – jau festivalio zonoje.
Netoli imituotos mašinų stovėjimo vietos matyti palapinių miestelis ir pirmieji negausiai susirinkę festivalio dalyviai.
Automobinių ir palapinių palaipsniui gausėjo visą dieną, bet didžiausias pikas buvo pasiektas vakarop, ir penktadienio vakarą grojančios grupės didesnio dėmesio ir gausesnio būrio žmonių sulaukė tik sutemus.
Įžūlus rokenrolas
Nors festivalis „Be2hetger” buvo deklaruojamas kaip roko muzikos renginys, vis dėlto muzikinė jo pusė buvo labai įvairi ir tenkino įvairių skonių klausytojus.
Pavyzdžiui, Pilies scenoje groję „New York Ska Jazz Ensemble” žiūrovus kaitino ir rankas bei kojas vertė kilnoti pagal regio ritmus. Elektroninio roko kompanija „Datarock” ir „indie” roko atstovai britai „The Young Knives” taip pat užkariavo žiūrovų simpatijas.
Bet greičiausiai pats skandalingiausias ir didžiausių kalbų susilaukęs buvo amerikiečių „Bloodhound Gang” šou, kuris ne vieną atėjusį paklausyti ekscentriškos kompanijos privertė apsisukti ir kulniuoti prie kitos scenos, kur tuo pačiu metu grojo „Pieno lazeriai”.
O „Bloodhound Gang” savo pasirodymą pradėjo dar spaudos konferencijos metu. Grupės nariai atrodė be galo pasitikintys savimi, atsipalaidavę ir šnekūs. Skandalingieji rokeriai šaipėsi iš amerikiečių, kuriuos vadino „freaking dumbs”, reiškė neapykantą Dž. Bušui, kritikavo paskutinį „Iron Maiden” albumą ir gurkšnojo „Jagermeister”. Gėrimo teko gukrštelti ir žurnalistams, kurie norėjo užduoti klausimus kolektyvo nariams.
„Bloodhound Gang” nariai apie būsiantį pasirodymą kalbėjo neužtikrintai ir teigė, dar nežinantys, kaip jis atrodys, tačiau bet kokiu atveju jo vertinti rimtai nereiktų.
Viso pasirodymo metu „Bloodhound Gang” gurkšnojo lietuvišką alų ir daug rūkė. Nemažai replikų kliuvo latviams, estams, baltarusiams, amerikiečiams, o labiausiai – Dž. Bušui. Galiausiai bosistas J. Hasselhofas prie savo vyriško pasididžiavimo prisitvirtino kolonėlę ir tampė ją po sceną. Po biso „Bloodhaund Gang” atliko pačias populiariausias dainas, o „Fire Water Burn” žodžius skandavo jau visa publika.
Nepaisant įžeidinėjimų, prie scenos likusiems žmonėms „Bloodhound Gang” koncertas patiko. Matyt, daugelis jau žinojo ko laukti ir buvo susipažinę su ironiškomis ir parodijų nestokojančiomis grupės idėjomis.
A. Mamontovas valdė
Kita diena prasidėjo nuo tradicinių rytais ilgų eilių prie tualetų ir dar didesnių – prie dušų. Tačiau jau vidurdienį nemaža dalis publikos susirinko paklausyti šmaikščiai politizuoto „Radioshow” pasirodymo, kurio metu Algis Ramanauskas dainą „Su alaus bokalais” skyrė Baltarusijos prezidentui V. Lukošenkai.
Nemažo dėmesio susilaukė ir kiti Lietuvos atlikėjų koncertai. Grupės „Skamp” ir „G & G Sindikatas” buvo sutikti labai šiltai, jų dainas publika dainavo kartu ir šviečiant kaitriai saulei liejo prakaitą šokdama.
Londone laurus skinančios lietuvaitės išeivės Joanos šou pamalonino tikrus melomanus. Įspūdingi, ekspresijos kupini šokiai, fantastiškas plataus diapazono vokalas ir Joanos ašaros vertė ploti iš susižavėjimo.
Pati Joana tikino, kad prieš sugrįžimą į Lietuvą ji negalėjo miegoti visą savaitę, o ašaros jos akyse įrodė, kad gera grįžti į tėvynę. Vokalistė žiūrovus vadino Lietuvos vilkais ir skatino tikėti savo svajonėmis.
Baltarusių „Lyapis Trubetskoy” koncertas įrodė, kad kaimyninė šalis turi išties profesionalių ir charizmatiškų muzikantų.
Norvegų sunkiojo roko atstovai „Therapy?” susilaukė mažiau dėmesio, nei tikėjosi festivalio organizatoriai, nes daugelis žiūrovų dar nesibaigus skandinavų pasirodymui keliavo prie Didžiosios scenos, kur laukė A. Mamontovo. Atlikėjas sutraukė didžiausią būrį klausytojų, kurie dar prieš scenos grandui įžengiant į sceną pradėjo dainuoti „Ilgiausių metų”, taip pasveikingdami A. Mamontovą su 40-uoju jubiliejumi.
A. Mamontovo koncertas susilaukė didžiausio skaičiaus žmonių ir gausiausio palaikymo. Po jo vykęs pagrindinės, kaip buvo planuota, festivalio „vinies” – „Morcheeba” šou – nesukėlė tiek emocijų, tačiau sutiktas buvo šiltai. Daugelis žiūrovų tiesiog sėdėjo ant žolės ir lingavo į taktą.
Pasyvi pabaiga
Paskutinė festivalio diena muzikine prasme susilaukė labai mažai dėmesio. Jau vidurdienį Didžioji scena pradėta išmontuoti, o Pilies scenoje koncertuojantys jaunieji Lietuvos atlikėjai grojo tik mažai saujelei žmonių. Daugelis festivalio dalyvių tuo metu krovėsi daiktus ir ruošėsi namo.
Tiesa, festivalis „Be2gether” susilaukė palyginus nedidelio żmonių skaičiaus. Pasaulinio lygio žvaigždėms greičiausiai buvo keista koncertuoti mažai grupei klausytojų ir matyti, kaip lietuviškieji atlikėjai sutraukė didesnę minią žmonių.
Nors „Be2gether” neprilygo „Heineken” ar Roskildės festivaliams, tačiau jo aura buvo gera. Draugiški, paslaugūs ir mandagūs žmonės. Jokio smurto ir agresijos. Vien ko vertas faktas, kad buvo užfiksuoti vos keli smulkūs kriminaliniai pažeidimai. Puikios organizacijos dėka festivalis nevirto tradicine masine lietuvių švente. Festivalis prisvilo tik truputį, o jo likimą parodys ateitis.