Didžiosios Britanijos miestų gatvėse tarp etninių mažumų jaunimo plintanti gaujų kultūra šią savaitę ypač atkreipė dėmesį į save, kai pasklido žinia apie nušautą 11 metų berniuką.
Rhysas Jonesas (Rysas Džounsas), trečiadienio vakarą Liverpulyje nužudytas tuo metu, kai su draugais žaidė futbolą, tapo jau aštuntuoju jaunuoliu, vien šiemet žuvusiu nuo ginklo. Daugeliu atveju tokius nusikaltimus padaro paaugliai ar jauni žmonės, vos tapę pilnamečiais.
Nors žmogžudysčių statistika šalyje išlieka stabili pastaruosius 10 metų, randasi nauja problema – gaujų kultūra, ypač dideliuose miestuose, tokiuose kaip Londonas, Liverpulis, Mančesteris ir Birmingemas.
1996 metais Anglijoje ir Velse veikė 72 gaujos, kurių nariai buvo daugiausiai baltieji 25-29 metų asmenys.
Tačiau praėjusiais metais Londono policija vien tik sostinėje suskaičiavo 169 gaujas, bet šis skaičius gali siekti net ir 257, sakoma penktadienį policijos paskelbtoje ataskaitoje.
Šių gaujų nariai – daugiausiai juodaodžiai ir jaunesnio amžiaus negu anksčiau. Be to, jie penkis su puse karto dažniau negu baltieji tampa žudynių aukomis. Ekspertai mano, kad gaujos savo taikiniais dažniausiai pasirenka bendraamžius.
Londone vidutinis gaujų karo aukų amžius sumažėjo nuo 24 iki 19 metų, teigia policija. Tuo tarpu, kaip pažymima visuomenės nuomonės apklausoje, kurią 2006 metais atliko MORI institutas, 29 proc. Londono mokinių prisipažįsta su savimi besinešiojantys peilius.
Gaujų struktūra dažnai primena šeimas ir jų narius verčia dalyvauti nusikalstamoje veikloje, pavyzdžiui, platinant narkotikus. Gaujos kuria ir savotišką kultūrą, kurios vienas iš elementų – hiphopo muzika.
Apie 40 proc. gaujų narių jaučiasi esą priversti priklausyti savo grupuotei, teigiama studijoje, kurią neseniai atliko Bedfordšyro universiteto Voksholo nusikaltimų studijų centras.
Tačiau keršto baimė neleidžia jiems atsiskirti, sukuria tylos sieną, o tai dažnai trukdo policijai tirti gaujų padarytus nusikaltimus.