Biržų rajono Tamošiūnų girininkijos girininko 34 metų Rimanto Šarkano širdyje – sumaištis.
Vyrą drasko prieštaringi jausmai – jis vis svarsto, ar norėdamas gero ne be reikalo įsikišo į Dvarioniškio vienkiemyje po vienu stogu gyvenančių trijų brolių šeimos reikalus ir ar netapo joje įvykusios tragedijos kaltininku.
Po pokalbio užsinėrė kilpą
Girininkas pabarė du nuolat girtaujančius brolius už tai, kad vienas jų – 42 metų Vytautas Š., kaimo žmonių teigimu, tvirkino trečio brolio nepilnametę dukrą.
Po šio vyriško pokalbio Vytautas Š. grįžęs į namus pavalgė, niekam nieko nesakęs nuėjo į palėpę ir pasikorė.
Užvakar jis buvo palaidotas Ageniškio kaimo kapinėse.
Vienoje sodyboje kartu gyveno trys iš devynių brolių – viengungiai Vytautas, 28 metų Laimūnas bei 33 metų Petras su šeima – ir jų motina.
Praėjusį šeštadienį vakare pasikorusį Vytautą rado tame pačiame name gyvenanti jo svainė.
Savižudis artimiesiems nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio.
Netikėta vyro mirtis apaugo mįslėmis. Didžiausia iš jų – ar pagrįsti kaimo žmonių kaltinimai, kad Vytautas seksualiai išnaudojo savo brolio dukrą.
Raštelyje – baisūs kaltinimai
Girininkas R.Šarkanas – Biržų girios gyventojams didelis autoritetas.
Žmonės dažnai jam patiki savo bėdas – moterys kviečiasi, kai susipyksta su girtaujančiais vyrais, tėvai prašo patarimo nesusitvarkydami su vaikais.
Tad girininkas nenustebo prieš kelias savaites miške paliktame savo automobilyje radęs kažkieno įkištą raštelį.
Anonimas rašė, jog Dvarioniškio vienkiemyje vyksta negeri dalykai. Esą 12-metę Petro dukrą tvirkina vienas iš jo brolių.
Girininkas, perskaitęs tokius kaltinimus, sakė net nebežinojęs, ką galvoti.
Šią šeimą jis gan neblogai pažįsta – vyrai neretai dirba miške.
Visi trys broliai mėgsta išgerti. Kaime nusiperka samanės ir prisigėrę pliekiasi.
Tai vyksta jų senutės motinos ir Petro trijų atžalų – 2 metų sūnaus, 7 ir 12 metų dukrų akivaizdoje.
Šioje šeimoje negeria tik moterys. Petro žmona vaikus kiek išgali prižiūri, tačiau vargu ar gali kontroliuoti viską, kas vyksta.
Reagavo skirtingai
Gavęs anonimo raštelį R.Šarkanas paskambino Laimūnui ir liepė išsiaiškinti, kas ten pas juos šeimoje vyksta.
Praėjusį šeštadienį miške susitikęs Laimūną ir Vytautą girininkas paklausė, ar jie išsiaiškino, kas mergaitę tvirkina.
Broliai pradėjo aiškinti nieko nežiną. Tuomet R.Šarkanas paliepė mažiau gerti, nes esą alkoholis jiems visai pamaišęs protą.
Tik vėliau R.Šarkanas susimąstė apie brolių reakciją. Laimūnas puolė ginčytis, o Vytautas paniuro, susigūžė ir griebėsi cigarečių. Tą pačią popietę jis namuose pasikorė.
Sužinojęs šią kraupią žinią girininkas sakė ilgai svarstęs, galbūt jam reikėję kitaip pasielgti. Slėgė ir kažkoks kaltės jausmas – tarsi jis pats būtų ką negero padaręs.
Tuo tarpu aplinkiniai kaimai ūžte ūžė. Vieni žmonės teigė, jog nusižudydamas Vytautas patvirtino kraupius gandus, kiti sakė, jog velionis buvo labai jautrus ir baisūs kaltinimai jį sugniuždė.
Moterys įtarimais netiki
Vytautui dvylikametė dukterėčia tikrai buvo artima. Pakalbinta mergaitės motina neslėpė, kad su dėde jos dukra eidavusi vėžiauti, grybauti, maudytis. Kartu linksmi grįždavo iš miško.
Vytautas jai vienintelei iš brolio Petro vaikų leisdavo savo kambarėlyje žiūrėti televizorių, tik jai, gavęs pinigų, nupirkdavo saldainių.
Tačiau mergaitės motina „Panevėžio rytui” sakė nieko įtartino tokiuose jų santykiuose nemačiusi.
„Jei dukra būtų tvirkinta, daugiau su dėde į mišką nebūtų ėjusi”, – svarstė moteris.
Moteris sakė apie tai klaususi ir dukros, tačiau ši esą taip pat neigė, kad dėdė kaip nors negražiai su ja būtų elgęsis. Tik kai nusimaudydavo, liepdavo nusirengti ir išsigręžti rūbelius.
Po Vytauto mirties dukra tapo keistai rami ir užsidariusi. Moteris sako pagalvojusi, kad ją reikėtų nuvesti pas psichologą, tačiau dar nenusprendusi, ar tai padarysianti.
Vytauto motina įsitikinusi, kad jos sūnus buvo silpnų nervų ir, išgirdęs girininko lūpomis išsakytus kaimo žmonių įtarimus, neatlaikė.
Moteris sako nesuvokianti, kodėl tas, kuris pranešė esą vykstant blogus dalykus ir parašė raštelį, nepasirašė, ir kodėl jei kas nors ir vyko, nepasakė artimiesiems.
Dėl brolio elgesio buvo sunerimęs
Antradienį likus kelioms valandoms iki to laiko, kai į namus turėjo būti parvežtas šarvoti Vytautas, jo brolius pavyko surasti už kelių kilometrų nuo namų vienoje sodyboje.
Girtutėliai Petras ir atskirai gyvenantys Algis bei Antanas į kiemą įvažiavo automobiliu. Jo salone mėtėsi dar kelios „pūslės” stipraus alaus.
Pirmiausia paprašęs žurnalistės pažymėjimo, Petras pareiškė neišsiblaivysiąs ir galbūt net į laidotuves neisiąs, nes iki šiol esą negalįs atsigauti nuo to momento, kai turėjo broliui virvę nupjauti.
Paklaustas, ar tikįs tuo, jog velionis galėjo tvirkinti jo dukterį, vyras tvirtai rėžė: „Tikrai tikiu”. Beje, tą patį jis pakartojo ir girininkui.
Vasaros pradžioje Petras, žiūrėdamas į vėžiauti einantį brolį su dukra, žmonos dar paklausė, ar ši nemananti, jog brolis su vaiku kažką daro.
Žmona pareiškė tuo netikinti, tačiau vyras vis tiek paprašė apžiūrėti mergaitės kelnaites, ar nepasimatys ko nors įtartino.
Pasekti brolio, einančio į mišką su dukra, vyras teigė nesugalvojęs.
„Aš juo pasitikėjau”, – staiga pareiškė jis ir gurkštelėjo alaus.
Po nelaimės Petras teigė klausęs dukters, ar nieko tarp jos ir dėdės nebuvo, net išvadinęs ją paleistuve. Mergaitė susigūžusi ir pasakiusi, kad nieko.
Šeimoje lankėsi tik prieš metus
Parovėjos seniūnė Gailutė Tamulėnienė apie vienkiemyje gyvenančią trijų brolių šeimą sakė negalinti pasakyti nieko blogo.
Petro vaikai lanko mokyklą, tvarkingai aprengti. Jie nepriklauso socialinės rizikos šeimoms.
Seniūnė teigė negirdėjusi jokių kalbų apie šioje šeimoje gyvenančios mažametės tvirkinimą. Tiesa, ji pripažino, kad vienkiemį buvo aplankiusi tik praeitą vasarą.
Laikinai policijos viršininko pareigas einantis Vytautas Drevinskas sakė, jog tiriant Vytauto Š. mirties aplinkybes apie mažametės tvirkinimą kalbos nebuvo.
Jurgita Vitkauskienė
„Panevėžio rytas”