Negalima leisti pardavinėti žemės lengvatinėmis kainomis, kol jos neatgavo visi teisėti savininkai. Su tokiu reikalavimu prie Vyriausybės rūmų antradienį surengė protesto akciją grupė iš Kauno atvykusių žemės neatgaunančių žmonių.
Premjerui Gediminui Kirkilui adresuotame jų atvirame laiške teigiama, kad „buvę žemės savininkai savo teisėtos nuosavybės niekaip negali atgauti jau beveik du dešimtmečius. Daugumai jų, senatvės, tremčių ir ligų iškankintiems, nėra jėgų kovoti su įsigudrinusiais žemės negrąžinti rajonų ir apskričių valdininkais.”
Šiame laiške taip pat pažymima, kad „neaiškiais principais parinktiems „ūkininkams” labai skubiai ruošiant detaliuosius planus ir matuojant žemę Lietuvoje žemės atsiranda dešimtimis, netgi šimtais tūkstančių hektarų, ir dar lengvatine kaina, be jokių įsipareigojimų valstybei, ar korupcinių saugiklių”.
Akcijos dalyviai sakė, kad jie netiki žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės argumentais, jog žemė parduodama tik ten, kur savininkai jau atgavo nuosavybę.
Beje, praeitą pirmadienį Vyriausybė savo pasitarime nepritarė sprendimui parduoti apie 76 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties valstybės žemės. Nutarta šią problemą aptarti išplėstiniame posėdyje kartu su apskričių viršininkais. Tokio pasitarimo data dar neaiški.
Preliminariais duomenimis, laisvos valstybinės žemės fondą sudaro apie 504 tūkst. hektarų žemės. Labiausiai komplikuotas yra žemės grąžinimas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Palangoje, nes čia žemės yra gerokai mažiau nei norinčiųjų ją atgauti. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos per 93 tūkst. prašiusiųjų iš viso paraiškų yra gauta daugiau nei 108 tūkst., o pageidaujama atgauti 160 tūkst. hektarų žemės.