Jau beveik mėnesį finansų rinkose vyksta neramumai. Tai jau oficialiai galima vadinti korekcija – visi didieji indeksai nukrito daugiau negu 10 proc. Vėlgi svyravimai prasidėjo dėl JAV problemų nekilnojamo turto ir paskolų rinkose, kurių pasekmės šį kartą juntamos plačiau negu iki šiol.
Rinkos krito visame pasaulyje. Įdomu, jog JAV rinka, kurioje problemos ir prasidėjo, nukrito bene mažiausiai. Investuotojai vis dar laiko JAV saugiausia rinka, todėl pirko vadinamąsias „gynybines” akcijas šioje rinkoje. Besivystančios rinkos nukrito jau daugiau nei 15 proc., o tarp labiausiai nukentėjusių rinkų patenka Filipinai, Islandija, Turkija, Brazilija, praradusios apie 20 proc. vertės.
Kodėl taip skaudžiai smogė šios problemos?
Per paskutinius 3 metus JAV buvo skolinta per laisvai ir lengvai, ir dabar finansų rinkų dalyviai už tai moka. Daugybė išvestinių priemonių, kurių pagalba skolininkų rizika buvo perduodama iš rankų į rankas, ir kurių tikrosios vertės investuotojai nesuprato, padarė rinkas, kaip dabar pamatėme, jautrias problemoms viename mažame sektoriuje.
Išvestinių priemonių, susijusių su rizikingomis paskolomis JAV, turėjo įsigiję investuotojai visame pasaulyje, į jas investavo ir didžiausi ribotos rizikos fondai. Reitingavimo agentūros duodavo tokioms priemonėms reitingus, kurie neatspindėjo tikrosios vertės. Todėl per pastaruosius mėnesius pamačius, jog šios išvestinės priemonės buvo daug rizikingesnės, jų prekyba, ir taip buvusi nelikvidi, apskritai išseko – niekas nenorėjo jų pirkti ir niekas negalėjo nustatyti tikrosios vertės. Keli didieji ribotos rizikos fondai paskelbė patyrę didžiulių nuostolių, o prieš dvi savaites Prancūzijos didžiausias bankas „BNP Paribas” sustabdė kai kurių savo fondų vienetų išpirkimą.
Pastaruoju metu pasaulyje niekas niekam nebenorėjo skolinti. Tarpbankinėje rinkoje, kur bankai skolinasi vieni iš kitų kasdienėm operacijom, visiškai išseko likvidumas – bankai nebenorėjo skolinti. Centriniai bankai turėjo įsikišti, kad suteiktų rinkoms likvidumo ir taip užkirstų kelią didesniems nemalonumams.
Didžiausias klausimas, kuris kamuoja panikos apimtus investuotojus – kiek stipriai šios problemos įtakos pasaulio ekonomiką ir bendrovių padėtį. Taip, kai kurios bendrovės iš tiesų patirs sunkumų, ilgiau negalėdamos persifinansuoti savo paskolų, tačiau bendra bendrovių padėtis yra gera. Bendrovės turi daug laisvų lėšų ir nesunkiai išsimoka turimas paskolas. Pasaulio ekonomika vis dar sparti, o tokie įvykiai ją paveikti turėtų labai nedaug. Todėl šį nuokrypį labiau vertiname kaip rizikos persvarstymą ir korekciją, po kurios akcijų kainos tampa labai patrauklios bei turėtų ir toliau kilti į viršų.
Paskutiniai įvykiai
Praėjusį penktadienį JAV Federalinių rezervų bankas sumažino diskonto normą, kuria jie skolina lėšas bankams, taip ištiesdami rinkoms pagalbos ranką. Tokiu būdu bankas investuotojams nusiuntė žinutę, jog bandys užkirsti kelią tolesnėms problemoms. Šis sprendimas iš karto užkėlė rinkas į viršų. Tokie žingsniai iš centrinių bankų suteikia ramybės dabartiniam laikui, tačiau žiūrint į ilgesnę perspektyvą, tokie veiksmai nėra visiškai pozityvūs. Taip parodoma, jog nepaisant visų iracionalių rinkos dalyvių žingsnių, jie nėra pakankamai nubaudžiami už prisiimamą riziką, t.y. centrinis bankas visuomet juos išgelbės, tačiau kai kils labai rimta krizė, jis ne visada išgalės tai padaryti.
Rekomendacija
Esant pozityviems fundamentaliems rodikliams bei atpigus akcijų kainoms, neapgalvotai pardavinėti akcijų tikrai neverta. Rizikos persvarstymas rinkoje gali užsitęsti dar kelias savaites ar ilgiau, tačiau specialistų manymu vėliau rinkos turėtų vėl pasukti į viršų.