Prie Lietuvos rajonų administracinių ribų įvykus nelaimei, žmonės pagalbos gali ir neprisišaukti – skubios pagalbos trumpieji telefonai veikia ne taip, kaip turėtų.
Praėjusį sekmadienį viena kauniečių šeima grįžo iš Latvijos. Kirtus sieną ir Lietuvos teritorija nuvažiavus maždaug 2 kilometrus Biržų link, jų „Mercedes” automobilį žvyrkelyje kliudė neblaivaus asmens vairuotas automobilis.
„Paskambinome bendruoju pagalbos telefonu 112, bet į skambutį atsiliepė Latvijos pareigūnai, kurie niekuo negalėjo padėti”, – pasakojo nukentėjusi ponia.
„Kauno dienos” eksperimentas parodė, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 prisiškauti medikus Lietuvoje yra ganėtinai sunku – medikai du kartus ignoravo pagalbos šauksmą. Jie taip pat negalėjo skambinančiojo sujungti su gretimo rajono medikais.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai paaiškino, jog medikai neturėtų atsisakyti suteikti pagalbą, jei jiems prisiskambino kitame rajone į nelaimę patekęs žmogus.
„Greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigos paslaugas teikia nustatytoje teritorijoje, bet sutartyje su teritorine ligonių kasa papildomai įtvirtintos ir šių paslaugų teikimo kitoje teritorijoje bei apmokėjimo už jas sąlygos”, – sakė SAM sekretorė Rima Vaitkienė.
Mobiliojo ryšio operatorės „Bitė” atstovai tikino, kad abonento skambutis sujungiamas su arčiausiai esančiu pagalbos teikėju.
„Valstybės žiniose” paskelbtą sujungimo tvarką nustatė Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl operatoriai negali pasirinkti, su kuria policijos nuovada ar greitosios pagalbos stotimi sujungti abonentą”, – aiškino „Bitės” atstovė spaudai Lina Rimkutė.
Lietuvoje dar tik pradedama diegti sistema, kuri padėtų į nelaimę patekusiam žmogui kaip įmanoma greičiau gauti pagalbą.
2007-2008 m. Sveikatos apsaugos ministerija planuoja įsigyti 140 greitosios medicinos pagalbos automobilių, kurie bus aprūpinti ir šiuolaikine navigacine įranga.