Rusijos karinis jūrų laivynas (KJL) padės patikslinti duomenis, kurių prašo Jungtinių Tautų komisija, gavusi Rusijos paraišką dėl teisės eksploatuoti angliavandenilius Arkties šelfe, pareiškė KJL vyriausiasis vadas laivyno admirolas Vladimiras Masorinas trečiadienį žurnalistams Sevastopolyje.
„Nustatyti Rusijos žemyninio šelfo išorines ribas – valstybinės svarbos uždavinys. Gamtos išteklių ir Gynybos ministerijos planuoja geofizinius ir batimetrinius darbus Arkties vandenyne atlikti 2008-2009 metais”, – sakė V.Masorinas.
Pasak jo, „šiuose darbuose dalyvaus KJL hidrografinės tarnybos specialistai, turintys didžiausią šios vandenyno dalies tyrinėjimo patirtį”.
Gamtos išteklių ministerijai kartu su Gynybos ministerija patikėta atlikti darbus, susijusius su Rusijos žemyninio šelfo ribų Arktyje pagrindimu.
„Šie darbai KJL kelia nemažai uždavinių. Remiantis 1999 metais Gynybos ir Gamtos išteklių ministerijų atlikta analize, pirmą kartą pasaulyje buvo parengtas ir išleistas jūrlapis „Arkties vandenyno dugno reljefas”, kurio mastelis 1 : 5 000 000″, – sakė admirolas.
„Medžiagos analizei davė KJL dalinių 1961-1999 metais maždaug 5 mln. kvadratinių kilometrų plote atlikti tyrimai”, – pareiškė KJL vadas.
Pasak V.Masorino, būtent šiais tyrimais „grindžiama Rusijos paraiška JT komisijai dėl žemyninio šelfo ribų”.
„Tačiau JT komisija pareikalavo patikslinti duomenis apie šelfo ribas. Ir šį uždavinį sėkmingai išsprendė ekspedicija „Arktis-2007”, – pareiškė admirolas.
Jis taip pat pranešė, kad per šią ekspediciją palydoviniu ryšiu nuolatos bendravo su ekspedicijos vadovu Artūru Čilingarovu.
„Paskutiniame pokalbyje jis mane informavo, kad iškeltas uždavinys įvykdytas. Batiskafai „Mir-1” ir „Mir-2″ sėkmingai nusileido į maksimalų šiame vandenyno taške gylį, įvykdė reikiamus darbus ir iškilo į paviršių”, – sakė V.Masorinas.
Nusileisti šiems aparatams buvo daug lengviau, negu iškilti į paviršių, nes trukdė plūduriuojančios ledo lytys ir ledėjanti properša”, – pridūrė jis.