Bet koks žemės „pajudinimas” Klaipėdos senamiestyje pažeria įspūdingų eksponatų iš uostamiesčio praeities.
Todėl logiška, jog tokie darbai istorinėje miesto dalyje turėtų būti suderinti su kultūros paveldą saugančiomis institucijomis.
Tačiau dauguma į statybas senamiestyje investuojančių verslininkų dar nesuvokia to svarbos, o jei ir suvokia, tiesiog vengia papildomų išlaidų bei laiko gaišimo, juolab kad nemažai jų skundžiasi susiduriantys su biurokratine tvarka ir net korupcija.
Visa to rezultatas – tai, kad statybų bei rekonstrukcijų Klaipėdos senamiestyje pagyvėjimas pastaruoju metu nebeatveria naujų archeologinių radinių aruodų. Tuo metu privatūs kolekcininkai giriasi istorinių daiktų kolekcijomis.
„Pažeidimai – reti”
Už istorinio paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą tiesiogiai atsakingos institucijos – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialistė Audronė Puzonienė sako, kad kiekvienas statybų, rekonstrukcijų, paprasčiausių žemės kasinėjimų istorinėje Klaipėdos teritorijoje atvejis būna skrupulingai išnagrinėjamas.
„Ar reikalingi archeologiniai tyrimai, sprendžia projektą svarstantys archeologai. Jie dirba drauge su projektuotojais bei statybininkais”, – tikino pašnekovė.
Specialistė kategoriškai paneigė prielaidą, jog gali būti nuslepiama informacija apie reikalingus išsamius archeologinius tyrimus, mat verslininkai paprastai būna nesuinteresuoti statybos darbų vilkinimu, be to, jiems patiems tenka juos finansuoti.
„Archeologinio paveldo pažeidimų Klaipėdoje – itin reta. Per dešimt metų buvo vienas skandalas, pasibaigęs teismu. Pažeidėjams buvo priteista atlyginti žalą”, – sakė A. Puzonienė.
Pypkių kolekcija
Tačiau klaipėdietis elektros montuotojas Arvydas abejoja, ar visada leidimai kasti griovius elektros kabeliams ar kitoms komunikacijoms išduodami archeologų ištyrinėtose vietose. Per tryliką metų tiesdamas elektros kabelius vyriškis sukaupė įdomią archeologinių radinių kolekciją.
„Daugiausia randame šovinių, bet tai – smulkmenos. Aš renku keramikinius kamščius su užrašais, gražesnius stiklinius buteliukus, bet brangiausia man – pypkių kolekcija. Turiu 5-6 pypkių kaušelius, nulūžusių cibukų. Beveik visas jas suradau vienoje vietoje, Gegužių ir Uosto gatvių kampe. Man regis, kad jos iš vienos molio dirbtuvės ar krautuvės, nes toje vietoje kažkada buvo plytinė. Visi kolegos žino mano pomėgį seniems daikčiukams, tad, kai randa ką nors – man atiduoda”, – rodė savo kolekciją elektrikas.
Pokariniame name – XII amžiaus radiniai
Klaipėdos senamiestyje, Turgaus g. 10 namo rūsyje, menininkas Vytautas Karčiauskas prieš 13 metų pradėjo kurti galeriją ir kavinę „Pėda”. Prieš statybas dailininkas nedarė jokių archeologinių tyrimų, tačiau dabar „Pėdoje” eksponuojama įspūdinga archeologinių radinių kolekcija.
„Pėda” įrengta pokarinės statybos name, kuris neįtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kadangi jokie kasinėjimai nebuvo numatyti archeologinių tyrimų niekas nereikalavo. Tačiau rūsys buvo užpiltas senesnio kultūrinio Klaipėdos sluoksnio liekanomis. Supratau tai vos pradėjęs darbus”, – teigė V. Karčiauskas.
Savanoriškai finansuoti archeologinius tyrimus menininkas sakė neturėjęs ir galimybių – tai kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų, nei noro – tai būtų sustabdę darbus. Tačiau V. Karčiauskas pasikvietė į pagalbą archeologijos specialistą Raimondą Sprainaitį, kad šis prižiūrėtų darbus.
„Statybininkams papildomai mokėjau už kiekvieną radinį, kad jie būtų suinteresuoti atsargiai kasti ir visus mažmožius dėti į atskirą dėžę. Taip surinkau įspūdingą archeologinių radinių kolekciją”, – pasakojo V. Karčiauskas.
Šiandien meno galerijos lankytojai gali pamatyti XVIII a. Klaipėdos mūro sienos, grindinio atodangas, akmenis, įvairias jugendo stiliaus interjerų detales, Klaipėdos medinės architektūros liekanas – ąžuolinių rąstų, medinę alaus statinę ir du žalvarinius kraniukus.
Didžiausias ir vertingiausias atradimas galerijos savininkui, juvelyrui – trys žiedai. Tai XVI-XVII a. datuojamas bronzinis žiedas su stiklo akute (Pilies muziejuje eksponuojamo žiedo analogas), žalvarinis XII a. žiedas su ornamentu ir visame Baltijos regione analogų neturintis iš išorės sidabrinis , o iš vidaus – gintarinis žiedas, datuojamas XII-XIV a.
„Žiedus galėjau atiduoti valstybiniam Lietuvos dailės muziejui į Vilnių. O kodėl turėčiau atiduoti, kas man iš to? Ar valstybei rūpi, ar aš batus, ar istorinius radinius ir meno kūrinius žmonėms rodau? Esu tikras, kad panašių radinių buvo ir gretimuose pastatuose, tačiau jie – užbetonuoti arba neatsakingai išmesti. Nė vienas Turgaus gatvėje įrengtų parduotuvių savininkas jokių archeologinių tyrimų nedarė ir paskui statybininkus nesekiojo”, – įsitikinęs V. Karčiauskas.
Susidūrė su korupcija
Tuo metu Kepėjų g. 16/Tiltų g. 5 esančio pramogų centro „Šikšnosparnio lizdas” savininkas Stanislovas Kusas prieš pastato rekonstrukciją savo noru investavo keliolika tūkstančių litų į archeologinius tyrimus.
„Prieš ketverius metus dar nebuvo griežtų reikalavimų dėl archeologinių tyrimų. O tuomet dirbę Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio paminklosaugininkai, nenoriu minėti pavardžių, tik trukdė, kabinėdavosi dėl visokių popierių, kyšio norėjo. Vėliau tą žmogų už tai išmetė iš darbo” , – prisiminė seną nuoskaudą verslininkas, atgaivinęs 150 metų senumo pastatą.
„Man pačiam buvo įdomi to namo istorija. Kreipiausi į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologus ir pagal sutartį iš savo lėšų finansavau jų tyrimus. Darbai truko metus laiko. Jei būčiau prašęs Savivaldybės paramos, vien popierių tvarkymas butų trukęs dvejus metus”, – piktinosi biurokratija S. Kusas.
Archeologai po „Šikšnosparnio lizdu” atvėrė keletą kultūrinių sluoksnių, atrado sudegusios Klaipėdos liekanas, seno grindinio fragmentus. Tyrimų metu buvo surinkta 16 dėžių eksponatų, kurie atiteko valstybei ir dabar saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Keletą eksponatų pramogų centras nuomojasi iš muziejaus.
Dėlioja mozaiką
Tačiau dauguma į statybas senamiestyje investuojančių verslininkų dar nesuvokia kultūrinio paveldo svarbos, – tvirtina Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologai Mindaugas Brazauskas ir Romas Jarockis.
M. Brazauskas šiuo metu atlieka žvalgomuosius archeologinius tyrimus sklype Aukštoji g. 15/Daržų g. 9.
„Šalia esančiuose sklypuose anksčiau daryti tyrimai atskleidė, jog XVI a. čia buvęs Frydricho priemiestis, kuriame žmonės puoselėjo daržus. Mes atkasėme XVII a. kultūrinį sluoksnį, atradome medinės statybos liekanų – pamatus, „surištus” moliu. Medžiaga labai graži, jos daug, tačiau žvalgomieji tyrimai tėra mozaikos rinkimas ir tariamas bendro vaizdo atkūrimas.
Čia būtų galima daryti išsamius mokslinius tyrimus, tačiau rimta archeologija, t.y. nuoseklus viso sklypo atidengimas – labai lėtas, ilgas ir brangus procesas. Statybų užsakovai tokių tyrimų purtosi. Pagrindinis jų klausimas: „O kam to reikia?”. Už poros savaičių mes jau turime darbus užbaigti. Vėliau čia bus pastatytas namas. Kadangi namas bus statomas ant polių – archeologinis paveldas nebus sunaikintas, tačiau aš abejoju, ar per ateinančius 50 metų kas nors čia imsis tyrimų, nebent panorėtų kasti rūsį. Tad palinkėkite mums gero oro, kad atidengtume pačią įdomiausią dalį”, – kalbėjo archeologas.
Kitas archeologas dr. R. Jarockis ruošiasi sklypo, esančio Žvejų g. 3, kur dabar tebestovi sudegęs „Baltijos” kino teatras, žvalgomiesiems tyrimams.
„Toje vietoje numatome atverti medinės Klaipėdos kultūrinį sluoksnį. Kadangi uostamiestis buvo pats europietiškiausias miestas Lietuvoje, randame labai daug užsienietiškų daiktų, atvežtų iš Vokietijos, Olandijos. Taigi galime daryti išvadas net ir apie visos tuometinės Europos kultūrą. Sklype Žvejų g. 3 buvo planuota atlikti išsamius mokslinius archeologinius tyrimus, tačiau šios minties atsisakyta. Tikriausiai dėl finansinių kliūčių. Jei aš būčiau verslininkų vietoje, kreipčiausi į miesto Savivaldybę paramos tokiems tyrimams. Juk archeologiniai radiniai atitektų visuomenei. Man teko girdėti, kad Ukmergės savivaldybė kompensavo verslininkui dalį investicijų į archeologinius tyrimus”, – samprotavo R. Jarockis.
Eksponatai muziejaus nepasiekia
Tai, kad statybų, rekonstrukcijų Klaipėdos senamiestyje pagyvėjimas neatidengė archeologinių radinių aruodų, patvirtino ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų vyr. saugotoja Zita Juškėnienė.
2004 metais muziejaus fondą papildė 212 vienetų archeologinių radinių. „Visi jie rasti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos ir restauravimo skyriaus specialistų atliktų archeologinių kasinėjimų Naujojoje Uosto g. 9-11-12-15 namų sklypuose metu. Tai daugiausia šukės, stikliniai buteliukai. Nieko labai vertingo”, – sakė muziejininkė.
Šiais metais Z. Juškėnienė inventorizavo vos kelis naujus eksponatus. „Tokio įvykio, kad žmonės atneštų kokį archeologinį radinį į muziejų, net neatsimenu. Gal prieš dešimtį metų tokių atvejų pasitaikydavo. Dabar archeologijos ekspoziciją papildo tik mūsų muziejaus bei Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų vykdomų profesionalių kasinėjimų metu rasti daiktai”, – teigė Z. Juškėnienė.
Iš viso Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologijos ekspozicijoje yra daugiau kaip 30 tūkstančių archeologijos eksponatų iš Klaipėdos miesto ir apylinkų.
Jurga Petronytė
„Vakarų ekspresas”