To, kas pirmadienio pavakarę nutiko Kauno Baltijos gatvės 100-ajame name, moralas paprastas: „Jeigu jau policija yra paskelbusi jūsų paiešką, anksčiau ar vėliau vis tiek būsite surastas”.
Atrodo, dvidešimt šešerių Roberto Griešiaus, įtariamo grupiniu išžaginimu, tėvai tuo netikėjo. Trejus metus nuo policijos slapstęsis įtariamasis tą pavakarę sulaikytas savo tėvų bute minėtame daugiaaukštyje.
Pasijuto nematomas
Respublikinė R.Griešiaus paieška paskelbta 2002-ųjų liepą. Jis įtariamas vieną tų pačių metų balandžio vakarą su draugu Amalių garaže išžaginęs policijai gerai žinomą merginą. Draugas buvo sulaikytas, R.Griešiui pavyko pasislėpti.
Dingusiojo ieškoję Kauno vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus pareigūnai turėjo operatyvinių žinių, kad vyriškis slapstosi Lietuvoje: mėtydamas pėdsakus, nuolat keičia nuomojamus butus. Neturėjo ramybės ir jo tėvai, kuriuos nuolat lankė pareigūnai.
Tiesiog įtariamajam išžaginimu sekėsi. Kurį laiką lindėjęs slėptuvėje, vėliau jis net įsidarbino privačiai: pirminiais duomenimis, pradėjo remontuoti automobilius.
Kadangi per tuos trejus metus R.Griešius neįsivėlė į jokį gatvės konfliktą bei kitomis aplinkybėmis nepateko į policiją, jam ilgai sekėsi slapstytis. Tačiau, atrodo, tai ir užmigdė ieškomojo, neįvertinusio policijos atkaklumo, budrumą.
Apgultis truko porą valandų
Asmenų paieškos skyriaus operatyvininkai neslepia, kad sučiupo R.Griešių atsitiktinai. Tiesiog vėl atėjo jo paieškos bylos eilė ir vėl nuspręsta patikrinti visus joje užfiksuotus dingusiojo artimųjų bei draugų adresus.
Pareigūnų teigimu, R.Griešiaus iškrapštymas iš tėvų buto užtruko apie porą valandų. Nors skambinant niekas neatidarė durų, pareigūnai sugebėjo išgirsti viduje įtartiną krebždesį. Patikrinti įtarimus nebuvo sudėtinga: paskambinus turimais ieškomojo tėvų telefonais, jie abu atsiliepė darbe.
Paklausus motinos, kas vaikšto po jų butą: sūnus ar vagis, moteriai nebeliko ką daryti.
Iš darbo į namus ji grįžo gana greitai, tačiau pareigūnai dar turėjo išklausyti netrumpą R.Grieščiaus mamos monologą, kad jos sūnus nekaltas, tačiau sumuštas policijoje turės prisipažinti. Jau nekalbant apie tai, kas jo laukia patekus už šį nusikaltimą už grotų.
Monologui pasibaigus, buto duris teko atrakinti. Per tą laiką su likimu jau buvo susitaikęs ir pats ieškomasis, atsidūręs buto duris užgulusių pareigūnų spąstuose.
Pagrindiniai darbdaviai – teisėjai
Pasak Asmenų paieškos skyriaus viršininko Kęstučio Galinio, šiandien skyrius ieško 472 kauniečių, įtariamų įvairiais nusikaltimais arba jau nuteistų už juos.
Pastaruoju metu tokių asmenų daugėja: palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ieškomų už įvairius nusikaltimus asmenų skaičius išaugo trečdaliu.
Pareigūno pastebėjimu, „liūto dalis” besislapstančiųjų – asmenys, dingę per bylų nagrinėjimą teismuose arba tie, kurių pasigesta nuosprendžio skelbimo dieną. Manoma, kad visi jie pabėgę į užsienį.
Nors jau ne pirmi metai kalbama apie įstatymų spragą, leidžiančią tokiems asmenims legaliai išvažiuoti iš Lietuvos, niekas nesikeičia. Ir toliau, kol paaiškėja, kad viename teismo posėdyje dalyvavęs teisiamasis kitame, surengtame po mėnesio ar dar vėliau, jau nepasirodo, dingusiojo pėdsakai pasienyje jau būna atšalę.
Panaši situacija ir su nuteistaisiais, kurie nuosprendžio laukia laisvėje. Dažnas pasinaudoja ne tik atviromis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų valstybės sienomis, bet ir įstatymų duotu laikotarpiu, per kurį teismo nuosprendį galima apskųsti.
Greta Čižinauskaitė