Liberalų ir centro sąjungos lyderis Vilniaus meras Artūras Zuokas, sugrįžęs iš atostogų Italijoje, Lietuvoje pakliuvo į politinės audros įsiūbuotą laivą.
Vakar jis pietavo su savo partijos vadovybe. Po pietų sotūs politikai tikino, kad kitą savaitę bus priimta bendra partijos pozicija, kaip turėtų pasielgti A.Zuokas.
O kaip dabartinę politinę situaciją vertina pats A.Zuokas?
– Iki šio pirmadienio atrodė, jog prezidentas Valdas Adamkus neturi jums jokių priekaištų. Kodėl šalies vadovo pozicija staiga pasikeitė? – „Lietuvos rytas” paklausė liberalcentristų lyderio.
– Suprantama, kad prezidentas man, kaip asmeniui, kuris aktyviai dalyvavo abiejose jo rinkimų kampanijose, taiko daug didesnius moralinius kriterijus ir reikalavimus.
Taip pat akivaizdu, kad pastaruoju metu prieš mane nukreipta šmeižto ir melo lavina natūraliai pakurstė aistras.
Savaime suprantama, į tai negalėjo užsimerkti ir prezidentas, ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius, kiti politikai.
Šiuo metu reikalingos atviros ir nuoširdžios diskusijos. Be to, būtina, kad kuo greičiau teisėsaugininkai ištirtų prieš kelerius metus pradėtas bylas. Tai pabrėžė ir prezidentas: teisėsaugos pareiga – tirti bylas, o ne politikuoti.
Vis dėlto negaliu suprasti, kodėl prezidentas mane bando sutapatinti su ūkio ministru Viktoru Uspaskichu. Tai neteisinga.
Kita vertus, šalies vadovas, gal to ir pats nenorėdamas, padeda gintis V.Uspaskichui.
– Galbūt grįžęs iš Italijos jau spėjote pasikalbėti su prezidentu V.Adamkumi?
– Taip, tokio pokalbio būta. Bet be prezidento žinios nenorėčiau viešinti mūsų pašnekesio detalių.
– Jums nuolatos tenka kovoti keliais frontais – atremti tiek oponentų, tiek savo partijos kolegų smūgius. Ar nenusibodo?
– Tai vertinu filosofiškai. Politikoje nuolat verda arši kova. Nors liberalcentristai ir konservatoriai yra strateginiai partneriai, konkuruojame dėl tų pačių rinkėjų.
Lygiai taip pat tarpusavyje konkuruoja ir Darbo partija su socialdemokratais, nors tai – valdančiosios koalicijos partneriai.
Tačiau skaudžiausia būna tada, kai už nugaros kažkas rezga intrigas, ignoruodamas ne tik žmogiškumo principus, bet ir elementarų politinį padorumą.
Niekaip negaliu suprasti, kodėl politikai dažniausiai kariauja tiktai žodžiais. Antai A.Kubilius nuolatos viešai pliekiasi su V.Uspaskichu. Tačiau kur konkretūs konservatorių veiksmai, įrodantys ūkio ministro klaidas?
Kodėl niekas iš konservatorių nereikalavo, kad Generalinė prokuratūra išsiaiškintų, ar teisėtai su V.Uspaskichu susijusi Krekenavos agrofirma buvo dirbtinai suskaldyta tam, kad gautų daugiau Europos Sąjungos paramos lėšų?
Netgi prezidentas nepareiškė savo pozicijos.
Kita vertus, aš ir nesitikiu, kad dabartiniai Generalinės prokuratūros vadovai – Antanas Klimavičius ir Gintaras Jasaitis imsis principingai tirti didžiulį atgarsį turinčias bylas.
Būtent jie turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad prieš kurį laiką tyliai užgeso mokesčių slėpimu kaltintos „Jangilos” bendrovės, su kuria taip pat buvo susijęs V.Uspaskichas, byla.
– Trečiadienį papietavote su įtakingais liberalcentristais. Ar bendražygiai vis dar ragina jus atsistatydinti iš mero posto?
– Konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Kitą savaitę įvyks partijos valdybos posėdis. Ketinu diskutuoti ir su Vilniaus miesto tarybos frakcijomis. Beje, joms aš esu labai dėkingas už paramą.
Mane palaikė netgi oponentai, su kuriais neretai mūsų nuomonės išsiskiria.
Džiaugiuosi, kad tarybos frakcijos pademonstravo aukštą politinę kultūrą ir parodė, kad sprendimus priima ne vienas meras, o 51 tarybos narys.
Aš esu pasirengęs pasitraukti iš mero posto, tačiau, kaip parlamentinės partijos vadovas, šio sprendimo negaliu priimti vienas pats.
– Kaip vertinate, kad jus palaikantis miesto tarybos pareiškimas išspausdintas be konservatorių atstovo parašo?
– Keista, kad viešumoje pasirodė negalutinis dokumentas. Nepasirašė besigydantis vicemeras Kęstutis Masiulis, tačiau savo parašą padėjo kitas konservatorius, Miesto plėtros komiteto vadovas Algirdas Čiučelis.
K.Masiulio elgesys man atrodo keistas. Aš esu girdėjęs vicemerą skundžiantis, kad jam neva spaudimą daro Seimo konservatoriai.
Taip pat nėra suprantama, kodėl konservatorių vadovai pamiršo, kad didžiąją dalį Vilniaus ūkio sričių valdo jų partijos atstovai.
Būtų geriau, jei konservatoriai mažiau kalbėtų, o daugiau dirbtų.
– Ar tiesa, jog liepėte vicemerui K.Masiuliui parašyti atsistatydinimo pareiškimą?
– Ne. Švaistytis tokiais nurodymais neturiu teisės.
Kalbėjomės telefonu, kadangi jis šiuo metu gydosi sanatorijoje. Kartais nesuprantu K.Masiulio, nes jis viena sako man į akis, o visai ką kita – savo partijos vadovams.
K.Masiuliui aš pasiūliau apsispręsti – arba dirbti Vilniui, arba pasirinkti kai kurių konservatorių politines intrigas.
– Kaip ketinate ateityje dirbti su konservatoriais?
– Liberalcentristų ir konservatorių santykiai šiuo metu nėra geri. Apie tai vakar kalbėjausi su dešiniųjų lyderiu A.Kubiliumi. Pasiūliau jam susitikti ir pasikalbėti.
Esu pasirengęs atsakyti į visus rūpimus klausimus. Galbūt reikėtų persvarstyti mūsų bendradarbiavimo sutartį, gal reikėtų ieškoti naujų sąlyčio taškų.
– Kai kurie politikai tvirtina, kad jums dabar būtų naudingiau atsistatydinti iš Vilniaus mero posto, taip sustiprinant savo pozicijas partijoje. Kaip jūs vertinate tokius siūlymus?
– Apie žmogų reikėtų spręsti pagal jo darbus. Kai mane kaltina įvairiomis aferomis, atsakymą turiu tik vieną – pasiūlau pasivaikščioti po Vilnių bei paieškoti mano tariamų aferų pėdsakų.
Kita vertus, puikiai suprantu, jog daug kam esu neparankus, nes esu laisvas. Turiu kur išeiti, todėl manęs niekas negali stumdyti.
– Anksčiau jūs su V.Uspaskichu bendraudavote lyg ir draugiškai. Kas gi atsitiko, kad tapote nesutaikomais priešais? Bent jau šitaip atrodo iš šalies.
– Ir šiandien aš su juo galėčiau bendrauti, tačiau žmogiškus santykius reikėtų skirti nuo darbų.
Neneigiu, kad ūkio ministras yra padaręs ir gerų darbų, bet mūsų požiūris į gyvenimą, politiką bei valstybės reikalus labai skiriasi.
V.Uspaskichui atrodo natūralu asmeninius interesus tapatinti su politika. Toks požiūris vyrauja Rytuose, bet ne Europos Sąjungoje.
– Matyt, dėl to Rusijoje dažnai sakoma: „Politika yra nešvarus reikalas”.
– Tai ne rusų, o vieno prancūzų mąstytojo posakis.
Tačiau jis dar turi tęsinį: „Politika – nešvarus reikalas, nes ji remiasi ne gerosiomis, bet blogosiomis žmogaus pusėmis”.
Gaila, bet turėčiau pritarti, kad politika išties nėra švarus reikalas. Tačiau ar konkrečiais darbais negalima įrodyti, kad įmanoma gyventi ir elgtis kitaip?
– Kaip paaiškintumėte tai, jog bendrovės „Rubicon group” vadovai, su kuriais neseniai kartu varstėte teismų duris, jau ieško kontaktų su V.Uspaskichu?
– Tai dar kartą įrodo, kad nuolat linksniuojamos šios įmonės sąsajos su manimi – melagingos.
– Jeigu atsigręžtumėte atgal, kokias savo, kaip politiko, klaidas laikote neatleistinomis?
– Kartais elgdamasis pernelyg principingai, o kartais – pernelyg smulkmeniškai aš įgijau daug kritikų ir priešų. Gal klaida galėčiau laikyti ir tai, kad ne visada elgiuosi kaip politikas. Galiu pasiteisinti nebent tuo, kad kuo greičiau norėjau pasiekti geriausių rezultatų.
Tačiau, nepaisant visų paklydimų, jaučiuosi ramus. Aš galėčiau dar kartą pasirašyti visus sprendimus, priimtus miesto taryboje.
– Tai gal jau pats laikas tapti tikru politiku?
– Norėčiau, bet dar reikia mokytis.
Birutė Vyšniauskaitė