Atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus griežtinama pinigų plovimo prevencija.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymo (PPPĮ) pakeitimo įstatymo projektas Seimui pateiktas prieš kelias dienas.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Valdas Grendelis teigė, kad į naująjį įstatymą bus perkeltos ES direktyvos.
Priėmus naują Pinigų plovimo prevencijos įstatymą, darbo finansų institucijoms daugės, tačiau pinigų plovimo prevencija stiprės.
Naujasis įstatymas sugriežtins klientų ir naudos gavėjų – įmonės savininko ar fizinio asmens, kurio vardu vykdomas sandoris – tapatybės nustatymą, be to, esant tam tikrai rizikai ar įtarimų, finansų institucijos ir kitos įmonės privalės sugriežtinti kliento tapatybės nustatymo procedūrą.
Bankai ar kitos finansų įstaigos turės tikrinti ne tik klientų dokumentus prieš pradėdami verslo santykius, bet ir išsiaiškinti tikruosius operacijų naudos gavėjus, pavyzdžiui, kas yra įmonių savininkas ar pagrindiniai akcininkai. Tai padės išvengti vadinamųjų „juodųjų skylių” ir santykių su šešėlinio verslo atstovais.
Naujame įstatyme įtvirtinamos ir nuostatos, kurios suteikia daugiau galių finansinėms institucijoms – jos galės vienašališkai nutraukti santykius su nepatikimais klientais.
Numatyta griežtinti ir kliento tapatybės nustatymą, jei pašto perlaida viršija 600 eurų. Anot V.Grendelio, tokia priemonė reikalinga, nes nusikaltėliai slėpdami galus paprastai suskaldo siunčiamas sumas į mažesnes dalis.
Kaip ir iki šiol įstatyme nustatyta, kad bankai ir kitos įmonės turi pranešti atitinkamoms institucijoms apie didesnius nei 50 tūkst. litų pervedimus grynaisiais, o pinigų keitimo atveju – apie 20 tūkst. litų sumą.
Naujasis PPPĮ, kuriuo į nacionalinę teisę bus perkeltos ES direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nuostatos, turėtų būti priimtas iki šių metų pabaigos.