Daugelis rūkalių bando mesti tą įprotį patys. Tačiau dažnai nepasiseka, o prisiminus patirtas kančias daugelis nebenori kartoti proceso. Tad kokį pasirinkti būdą apsisprendus neberūkyti? Juk pagalbos priemonių esama labai įvairių: nuo kramtomosios gumos ar antidepresantų iki akupunktūros ar hipnozės.
Pagalbos labirintai
Žiemą iš kavinių ir barų išguiti rūkaliai vasarą atsigauna lauko kavinėse. Kol kas vyti jų iš čia nežadama – naujų priemonių, ribojančių rūkančiųjų laisvę, nenumatoma. Tuo metu latviams draudžiama rūkyti ir per 10 metrų nuo pastatų, ispanams bei italams nevalia to daryti paplūdimiuose, suomių rūkaliai nuo praėjusių metų nebegali „dūminti” net nuosavo būsto balkone.
Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento psichiatro Aurelijaus Verygos, Lietuvos rūkalių laisvė jau ir taip pakankamai apribota, tad reikėtų kokiais nors kitais būdais juos paveikti. Pavyzdžiui, per kainą. Tačiau svarbiausia – suteikiant realią pagalbą. „Pas mus ji kol kas yra akmens amžiaus stadijos. Paprastam žmogui sunku rasti tinkamą būdą, kaip mesti rūkyti, o ir vaistai nuo šios priklausomybės Lietuvoje kainuoja gerokai brangiau nei rūkalai”, – pažymėjo gydytojas.
Paieška telefonu
Daug kur užsienyje net ant cigarečių pakelių nurodomi telefono linijos, skirtos metantiesiems rūkyti, numeriai. Paskambinus galima sužinoti, kur rasti reikiamą gydytoją ar gydymo įstaigą. Lietuvoje tokios informacijos galima ieškoti Europos Komisijos finansuojamos kampanijos HELP konsultaciniu telefonu (8 37) 32 43 93, taip pat regioniniuose priklausomybės ligų, psichikos sveikatos, visuomenės sveikatos centruose. Išsamus telefonų sąrašas skelbiamas Visuomenės sveikatos ugdymo centro interneto svetainėje www.ugdymas.vvspt.lt. Galima kreiptis ir nemokamu Sveikatos apsaugos ministerijos telefonu 8 800 66 004.
Pas psichiatrą – paskiausiai
Nedidelį stažą turintiems rūkaliams pirmiausia rekomenduojama psichologinė pagalba, specialūs mokymai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) specialistai konsultuoja nemokamai. Anksčiau porą kartų per metus VVSC skelbdavo nerūkymo konkursus, laimėtojui žadėdavo kelionę. „Susirinkdavo po 30-40 žmonių. Jie dalyvaudavo pokalbiuose su psichologais, onkologais, kardiologais ir kitais specialistais. Turėjome net specialų prietaisą – anglies monoksido analizatorių, kuriuo tikrindavome, ar konkurso dalyvis nemeluoja, kad neberūko. Žalingo įpročio atsikratydavo keliolika grupės narių. Bet ir tai gerai”, – pasakojo šio centro vyriausioji specialistė ugdymui, gydytoja higienistė Viktorija Montvilienė.
Jau kelintus metus dėl mažo susidomėjimo šie konkursai neberengiami, tačiau galima kreiptis individualiai. V.Montvilienė teigė su žmogumi aptarianti jo situaciją, o tada nukreipianti pas reikiamą specialistą. „Bandome padėti be vaistų, todėl pirmiausia siūlome psichologo konsultaciją”, – sakė pašnekovė. Jis, taip pat centre dirbantis psichiatras pataria nemokamai. Tačiau patirtis rodo, kad dėl neigiamo visuomenės požiūrio į psichiatrą kreipiamasi paskiausiai, nors konsultavimas dėl vienokios ar kitokios priklausomybės įeina į jų darbo normą. Ssiūloma ieškoti ir psichoterapeutų pagalbos. Norintiesiems neberūkyti jie gali taikyti kognityvinės, elgesio terapijos metodus, hipnozę, autogeninę treniruotę, grupinę terapiją.
Pagalba užkietėjusiems rūkaliams
Vienas gydymo būdų yra ir akupunktūra. Paskambinus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą mums patarė ieškoti jo dienos centre dirbančio refleksoterapeuto Romualdo Iljino. Šioje srityje gydytojas praktikuoja jau 20 metų, adatų terapiją taiko ir alkoholizmui gydyti. Jis yra sukūręs ir savą gydymo metodiką.
Anot pašnekovo, nedidelį rūkymo stažą turintiems asmenims pakanka kreiptis į psichologą, pratintis prie sveikos gyvensenos, sportuoti. Jo pagalbos paprastai ieško dešimtmečius rūkę žmonės, kuriuos atsikratyti žalingo įpročio verčia ligos, dažniausiai – bronchitas, faringitas, laringitas, gastritas, opaligė, širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai. Neretai kreipiamasi po infarkto, kai kitos išeities tiesiog nebėra. „Plaučiai išsivalo per porą mėnesių ir ilgiau, – aiškino gydytojas. – Jei rūkymo stažas 20-30 metų, liekamųjų reiškinių po gydymo nebebūna. Jeigu tas stažas labai didelis, pavyzdžiui, 40 metų, liekamųjų reiškinių atsikratyti nepavyksta. Tačiau toks žmogus gal gyvens, jei neberūkys, be to, nebebus papildomų apsinuodijimų.”
Atsižvelgiant į tai, kokia rūkalio sveikatos būklė, prireikia 5-10 adatų terapijos procedūrų. Penkių procedūrų kursas pagal R.Iljino metodiką kainuoja 130-150 litų, dešimties – dvigubai brangiau.
Gulinčiam žmogui mikroadatos duriamos į taškus ausyse, rankose, kojose, galvoje, pirštuose, nugaroje, sprande. Per kiekvieną gydomąją procedūrą, trunkančią apie pusvalandį, veikiami vis kiti taškai. Šio gydymo metodo minusas, neretai atbaidantis susidomėjusiuosius, – skausmingas adatos dūris. Tačiau, pasak R.Iljino, toks gydymas efektyvus net 80 proc. pacientų.
Minėtų procedūrų poveikiui sustiprinti jis pataria papildomai treniruoti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas. Tam tinkančios sporto rūšys – bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu. Gydytojas rekomenduoja ir hatha jogos kvėpavimo pratimus.
Padėjo dėlės
Vilnietė terapeutė Vanda Kramarauskienė pasakojo apie jos praktikoje pasitaikiusius atvejus, kai dėl kitų ligų kreipęsi žmonės po gydymo dėlėmis savaime, be papildomų pastangų atsisakė ir rūkymo. „Specialios programos norintiesiems mesti rūkyti nesiūlau, neduodu jokių garantijų. Tiesiog po gydymo dėlėmis organizmas atjaunėja, išsivalo, pasitaiso bendra žmogaus savijauta, pagerėja miegas, tad rūkyti tiesiog nebesinori. Tai patvirtina ir kitų kolegų patirtis”, – kalbėjo privatų gydymo dėlėmis kabinetą įsteigusi gydytoja.
Reikia vartoti tinkamai
Vengiantieji cheminių gydymo būdų vaistinėse ieško apie 30 litų kainuojančių homeopatinių „Acotinum” lašiukų. Lietuvos gamintoja UAB „Aconitum” pristato juos kaip priemonę, lengvinančią ir greitinančią organizmo valymąsi metus rūkyti. Teigiama, jog šie lašiukai silpnina potraukį ir poreikį rūkyti, mažina fizinį bei psichinį nuovargį, gerina miegą atsikračius žalingo įpročio. Vaistinių asortimente pasitaiko ir antinikotininės arbatos ir maisto papildų, skirtų rūkančiojo organizmui stiprinti, kenksmingų medžiagų poveikiui mažinti.
Vis dėlto, anot vaistinių darbuotojų, šie preparatai perkami retokai. Dažniausiai teiraujamasi nikotino pakaitinės terapijos produktų, ypač nikotininės gumos. Kita vertus, bandžiusieji tos gumos tvirtina, esą ši labai nemalonaus skonio, net pykina. Neretai tenka girdėti, kad ji visiškai nepadėjo.
Pasak psichiatro A.Verygos, žmonės tiesiog neskaito instrukcijų, todėl priemones vartoja netinkamai. Pavyzdžiui, norint, kad nikotininė guma nekeltų nemalonių pojūčių, reikėtų naudotis specialia kramtymo technika. Gydytojas apgailestauja, jog Lietuvą pasiekia tik dviejų formų nikotino terapijos produktai – kramtomoji guma ir pleistrai. Kam nors galbūt geriau pagelbėtų nikotininės mikrotabletės, pastilės, inhaliatoriai, purškalai. Tarkim, nikotininė guma netinka vyresnio amžiaus žmonėms, nešiojantiems protezus. Jiems būtų patogiau purkšti preparatą į nosį.
Bus naujų vaistų
Mesti rūkyti padeda ir antidepresantai. Viena vilnietė pasakojo, esą zibaną gėręs jos vyras nustojo mėgautis cigaretėmis tiesiog nepastebimai. „Gal savaitę vartojo vaistus ir kartu rūkė. Iš viso vaistus teko gerti kelis mėnesius. Poveikis buvo akivaizdus – vyrą net nuėjus į patalpą, kurioje buvo rūkoma, pradėdavo pykinti”, – tikino moteris.
A.Veryga paaiškino, kad preparatą, kurio veiklioji medžiaga – bupropionas, reikia pradėti gerti likus savaitei iki metant rūkyti. Jis neleidžia atsirasti abstinencijai, slopina nemalonius pojūčius. Beje, vaistas, turintis šios veikliosios medžiagos, buvo kurtas depresijai gydyti, tačiau per klinikinius tyrimus pastebėta, kad jį vartoję žmonės lengvai mesdavo rūkyti. Speciali klinikinė studija šį poveikį patvirtino – nuo tol antidepresantas rekomenduojamas priklausomybei nuo tabako gydyti.
Norintiems neberūkyti žmonėms šiandien skiriamas ir gerokai pigesnis, apie 70 litų per mėnesį kainuojantis antidepresantas velbutrinas, kurio veiklioji medžiaga yra ta pati.
Beje, kompanija „Pfizer” neseniai pasiūlė dar vienus vaistus, sukurtus specialiai priklausomybei nuo tabako gydyti. Pernai pasirodžiusios studijos patvirtino jų efektyvumą. Minėti vaistai nepriklauso antidepresantų grupei. Lietuvoje jų kol kas nėra, tačiau A.Veryga įsitikinęs, kad mūsų šalį jie tikrai pasieks.
Aišku, gydymas antidepresantais gerokai brangesnis. Trijų mėnesių kursas gali kainuoti apie 1000 litų – be vaistų, paprastai naudojami ir brangūs nikotininiai pleistrai. Dėl receptų reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar psichiatrą. Tačiau nedaug žinių turintys specialistai dar prisibijo skirti tokį gydymą. Jiems galėtų padėti dabar rengiamas priklausomybės nuo tabako gydymo algoritmas. Kai jis bus patvirtintas, medikai žinos, kuo vadovautis.
Turi patarti kiekvienas gydytojas
A.Veryga skeptiškai vertina netradiciniais vadinamus priklausomybės nuo tabako gydymo metodus – esą jų naudingumas remiasi menamu placebo efektu. „Tačiau net ir jie padeda. Faktas, jog žmogus už kažką sumokėjo, didina tikimybę, kad jis mes rūkyti”, – sakė psichiatras. Anot pašnekovo, būtų idealu, jei kiekvienas gydytojas – nesvarbu, dėl kokios priežasties pacientas į jį kreipiasi, – pasidomėtų, ar žmogus rūko. Jei taip – patartų šį įprotį mesti. Statistika rodo, kad vien dėl to rūkymo atsisako apie 10 proc. žmonių.