Aukštąsias mokyklas abiturientai šturmuoja ir laikinos mados vedini
Dauguma abiturientų ateityje nori vadovauti ir savo ateitį sieja su šilta kabinetine vieta.
Bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas baigsis kitą savaitę, tačiau jau dabar stulbina norinčiųjų studijuoti gausa.
Abiturientų nebaugina ir neoficialaus reitingo dugne atsidūręs Klaipėdos universitetas.
Vien į dvidešimt viešojo administravimo studijų programos vietų jau užregistruota per 1 050 pageidavimų.
Dideli konkursai
„Kai prieš kelerius metus atsirado viešojo administravimo studijų programa, nuo tada neslūgsta populiarumo bumas. Antrąją vietą pagal pageidavimų gausą užima ekonomika ir vadyba. Į šešiasdešimtį vietų Klaipėdos universitete jau užregistruota per 900 pageidavimų. Tarp populiariausių studijų programų – ir politikos mokslai. Į dvidešimtį vietų jau turime apie 600 pageidavimų”, – sakė Klaipėdos universiteto Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius docentas Jonas Bukantis.
Jo nuomone, šios populiariausios studijų programos byloja, kad abiturientai nori vadovauti ir svajoja apie šiltą vietelę Seime ar kitoje solidžioje institucijoje.
Prasidėjo šturmas
Ši statistika kinta nuolat, nes kasdien stiprėja Priėmimo komisijos šturmas. Praėjusią savaitę būta dienų, kai apsilankydavo po beveik 300 abiturientų.
Kitą savaitę tikimasi sulaukti dar daugiau norinčiųjų studijuoti.
Penktus metus Priėmimo komisijai vadovaujantis J.Bukantis pastebėjo ir kasmet slūgstantį jaunuolių susidomėjimą kai kuriomis Menų, Pedagogikos bei Humanitarinių mokslų fakultetų siūlomomis studijų programomis.
„Abiturientus gąsdina, kad pagal įgytą specialybę sunkiau ras darbą. Baido ir mažas atlyginimas”, – svarstė docentas.
Neatsispiria madai
Klaipėdos universitetas dalyvauja bendrajame priėmime į devyniolika šalies aukštųjų mokyklų.
Asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti valdybos pirmininko pavaduotojas docentas Saulius Raila pripažino, jog ne vien Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje vyrauja nuostata, kad karjerą galima padaryti pasirinkus viešąjį administravimą, teisę, vadybą, kitus socialinius mokslus.
„Tačiau ne jie, o technologiniai mokslai labiausiai kuria šalies gerovę. To abiturientai arba nežino, nes bendrojo lavinimo mokyklose nepakanka profesinio orientavimo, arba abiturientai labai neatsparūs mados, bandos traukai. Būna, kad visa klasė kaip susitarusi stoja į socialinius mokslus, nors klasėje yra ne vienas tiksliesiems mokslams gabus jaunuolis”, – apgailestavo S.Raila.
Pernai apie 60 proc. stojančiųjų savo prašymuose minėjo socialinius mokslus.
Tačiau universitetai neturi tiek vietų.
Pernai iš maždaug 36 tūkst. stojančiųjų nesėkmę patyrė apie 10 tūkst. šalies abiturientų.
Laimės ieško ir kitur
Bendrajame priėmime nieko nepešę abiturientai dažnai bando laimę kitur.
Vien uostamiestyje, be Klaipėdos universiteto, dar veikia Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla bei šešios kolegijos.
Jose irgi vyksta priėmimas, o abiturientai varžosi dėl populiariausių studijų programų.
Pavyzdžiui, Klaipėdos kolegijoje konkursas į kosmetologiją – penki į vieną vietą, o į kultūrinės veiklos vadybą – keturi į vieną vietą.
„Šiemet priimsime per 450 pirmakursių. Neneigsiu, kad kasmet sulaukiame tokių abiturientų, kurie neįstojo į universitetus. Tačiau pas mus ateina ir universitetų absolventų, kuriems, pavyzdžiui, kosmetologijos studijos tampa svarbios dėl privataus verslo”, – sakė Klaipėdos kolegijos direktorės pavaduotoja Silvita Vasiliauskienė.
Atvyksta iš užsienio
Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla nuo rugpjūčio vadinsis kitaip – LCC tarptautinis universitetas.
Pasak jo atstovės Vilmos Songailaitės, šiemet priimta 160 naujų studentų, pusė jų – iš užsienio.
Kasmet į šią universitetinę mokyklą stoja apie 350 studentų. Konkursas – 2 ar 2,5 į vieną vietą.
Populiariausia studijų programa – verslo administravimas.
Kitąmet LCC tarptautinis universitetas žada dalyvauti bendrajame priėmime į šalies aukštąsias mokyklas.
Apie tokią galimybę diskutuoja ir Klaipėdos kolegijos.
Reitingu nepasitiki
Esant aukštųjų mokyklų gausai vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad stojantiesiems pagelbėtų universitetų ir kolegijų oficiali reitingavimo sistema.
Tačiau jos nėra, todėl imamasi privačios iniciatyvos.
Neseniai savaitraščio „Veidas” ir Demokratinės politikos instituto paskelbtame universitetų reitinge iš keturiolikos vietų Klaipėdos universitetas užėmė vienuoliktąją poziciją.
Uostamiesčio universiteto atstovai šį reitingą vertina skeptiškai.
Panašios nuostatos laikosi ir tarp reitingo lyderių atsidūrusio Kauno technologijos universiteto docentas S.Raila.
„Universitetai pripažinimą užsitarnauja per dešimtmečius. Geriausias reitingavimas – pagal tai, kiek Nobelio premijos laureatų ar pasaulinio garso mokslininkų išugdė aukštoji mokykla. Mūsų universitetai tuo negali pasigirti. Todėl teisingiausias reitingas būtų paremtas nauda, kurią Lietuvai davė jos universitetų absolventai. Deja, ir to nežinome”, – apgailestavo S.Raila.
Savęs nepeikia
Sostinėje veikiančio Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, jau diskutuojama dėl oficialios aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimo būtinybės.
Kol jos nėra, stojantiesiems siūloma kliautis vienintele nuostata.
Jei aukštoji mokykla (ar studijų programa) yra registre, vadinasi, ji yra pripažinta kaip kokybiška.
Uostamiesčio universiteto ir kolegijų atstovai – ne tokie lakoniški, jie sau nešykšti gerų žodžių.
V.Songailaitės nuomone, LCC tarptautinis universitetas itin patrauklus tuo, kad pusė studentų susiburia iš maždaug 19 pasaulio šalių, taip pat anglų dėstomąja kalba, studijų lankstumu.
„Svarbiausias mūsų privalumas – ne akademinis, o profesinis praktinis absolventų parengimas. Tai ypač vertina darbdaviai”, – teigė Klaipėdos kolegijos direktorės pavaduotoja S.Vasiliauskienė.
J.Bukantis priminė, kad Klaipėdos universitetas – jaunas, todėl biblioteka bei kitais materialiniais turtais negali lygintis su Vilniaus ir Kauno universitetais.
„Tačiau mes patrauklūs jūrinėmis, sportinių šokių studijų programomis. Pas mus ir jaunų dėstytojų daugiau. Kai kuriuose kitų aukštųjų mokyklų fakultetuose dėstytojų amžiaus vidurkis – per 60 metų”, – gyrė uostamiesčio universitetą jo docentas J.Bukantis.