Interpeliacijos sulaukusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė kaltę dėl ministerijos lėšų naudojimo jos pačios savireklamai verčia ministerijos Viešųjų ryšių skyriui.
„Aš pati asmeniškai nei formulavau politinę reklamą, nei siekiau ją platinti per ministeriją, nes tam yra partija. Mes pakankamai nemažai finansavome partinius viešuosius ryšius, kad reikėtų kokį litą pasinaudoti iš ministerijos, tai tiesiog nerimta. O aš ne tokia naujokė, kad tą daryčiau”, – žurnalistams trečiadienį aiškino K.Prunskienė.
Tuo tarpu vienas iš interpeliacijos rengėjų konservatorius Jurgis Razma teigia netikintis ministrės pasiteisinimais.
„Aš nežinau, kiek Lietuvoje atsiras tokių naivių žmonių, kad patikės, jog čia darbuotojai taip viską padarė, o vargšė ministrė ten nieko negalėjo nuspręsti ir priversti daryti kitaip. Tokie pasakymai sustiprina interpeliacijos pagrįstumą. Šiaip atsakingai besielgiąs politikas besąlygiškai pripažintų tokių institucijų, kaip VTEK sprendimą”, – kalbėjo J.Razma.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) praėjusią savaitę vienbalsiai nusprendė, kad K.Prunskienė, skelbdama savireklamą, netinkamai naudojo ministerijos ir mokesčių mokėtojų pinigus bei supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
„Tai rimtas pažeidimas. Aš tikiuosi, kad ji (interpeliacija – BNS) tikrai gali būti rezultatyvi”, – pridūrė konservatorius, kuris ir kreipėsi į VTEK dėl ministrės veiksmų.
Trečiadienį Seimo posėdžių sekretoriate buvo įregistruota interpeliacija žemės ūkio ministrei, valstiečių liaudininkų lyderei K.Prunskienei. Interpeliacijos tekstą pasirašė 33 parlamentarai, daugiausia iš Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijų.
Nepasitikėjimą K.Prunskienei inicijavę Seimo nariai siekia išsiaiškinti, kiek lėšų ministerija panaudojo viešiesiems ryšiams per pastaruosius dvejus metus ir kiekvieną šių metų mėnesį, taip pat kas patvirtino Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių planus.
Parlamentarai interpeliacijos tekste klausia ministrės, ar ši nemananti, kad esant tokioms aplinkybėms, ji turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę ir atsistatydinti, nes Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnyboje šiurkščiu pažeidimu yra laikomas „piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas”.
Nepasitikėjimą ministre inicijavę parlamentarai taip pat siekia sužinoti, ar K.Prunskienė nemananti, jog turėtų grąžinti į valstybės biudžetą tas lėšas, kurios buvo panaudotos jos, kaip politikės, savireklamai.
Tačiau J.Razmos teigimu, „teisiškai dar nėra galimybės pareikalauti (grąžinti išleistas lėšas – BNS)”.
Tuo tarpu premjeras Gediminas Kirkilas teigė abejojantis, ar ministrė turėtų sugrąžinti jos, kaip politikės, viešiesiems ryšiams išleistus pinigus.
Ministras pirmininkas žurnalistams aiškino, kad K.Prunskienė pati turinti padaryti išvadas dėl VTEK nustatytų pažeidimų, tačiau teigė bet kuriuo atveju pasisakantis už Vyriausybės teisę informuoti visuomenę.
„Aš galvoju, kad kaip iš tikrųjų reikėtų naudoti tuo pinigus informacijai, galbūt turi būti kažkokie apribojimai. Bet kuriuo atveju, aš pasisakau už tai, kad Vyriausybė turi turėti teisę informuoti ir žiniasklaidą, kartais ir sumokant pinigus, nes visa mūsų žiniasklaida yra privati, kiek man žinoma”, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo premjeras.
K.Prunskienė yra penktoji G.Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės ministrė, kuriai šią pavasario sesiją buvo inicijuojamas nepasitikėjimas, tačiau kitiems ministrams – krašto apsaugos sritį kuruojančiam Juozui Olekui, švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei – trečiadienį pavyko išsilaikyti postuose – nepasitikėjimas jiems nebuvo pareikštas.
Pagal Konstituciją sesijos metu nepasitikėjimą ministru pirmininku ar ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Po interpeliacijos įteikimo Seimo pirmininkui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams, nė vienas parašas negali būti atšauktas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru.
Interpeliacijos K.Prunskienei svarstymas nukeliamas rudeniui, nes liepos 4 dieną pasibaigė Seimo pavasario sesija.