Pirmą kartą minint Klaipėdos miesto vardadienį, liepos 2-ąją senamiestyje buvo atidengta Vytauto Karčiausko skulptūra „Slibinas”, pagerbti miestui ir kraštui nusipelnę žmonės bei surengtas pirmasis bardų festivalis.
Pirmadienio vakarą Klaipėdos senamiestyje šurmuliavo neįprastai daug žmonių, skambėjo muzika, vaidino gatvės teatras. Graži grupės žmonių iniciatyva, minimali scena, kurioje kas nors vyktų, alaus taškas – tiek nedaug reikia, kad į Klaipėdos senamiestį sugrįžtų gyvybė, sklęstų pakili, šventinė, atostogaujančio pajūrio miesto dvasia. Tai įrodė Klaipėdos miesto vardadienio šventė – festivalis „Klampi pėda 594”, – surengta pirmą kartą po 594 metų nuo pirmojo Klaipėdos vardo paminėjimo kunigaikščio Vytauto laiške. Festivalį inicijavo metalo plastikos meistras, meno galerijos „Pėda” savininkas Vytautas Karčiauskas, palaikė dainuojamosios poezijos atlikėjai bei verslininkai.
Renginys išaugo iš menininko noro papuošti uostamiestį – padovanoti jam nedidelį meninį akcentą. Daugiau kaip metus laiko V. Karčiauskas kūrė skulptūrą „Slibinas”, kurią įkvėpė legenda apie Klaipėdos vardo kilmę. Neva slibinas prarijęs vieną brolį ir palikęs klaikią pėdą. O kitas brolis toje vietoje įkūręs miestą ir pavadinęs jį Klaipėda.
Beveik trijų metrų ilgio raudonai nudažyta „Slibino” skulptūra ir bronzinės gyvūno pėdos papuošė niūrią, pilką prekyvietės „Pajūris” sieną šalia meno galerijos „Pėda”. Iškilmingo, teatralizuoto skulptūros pristatymo metu sulig linkėjimais Klaipėdai augti ir klestėti iš „Slibino” nasrų pažiro monetos, o lietingomis dienomis ant lietvamzdžio sumontuotas gyvūnas purkš vandenį