Valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai džiaugiasi nuveiktais darbais, o opozicijos atstovai teigia nieko gera apie sesiją negalintys pasakyti.
Likus porai dienų iki Seimo pavasario sesijos pabaigos posėdžių darbotvarkės perkrautos nebaigtų svarstyti klausimų. Parlamentarai skuba baigti visus darbus, kad likusios „uodegos” nesugadintų užtarnauto vasaros poilsio. Kad Seimo nariai per anksti apie tai nesvajotų, pabaigtuvėms numatyta surengti intriguojantį spektaklį – svarstyti nepasitikėjimo keturiais mažumos Vyriausybės ministrais klausimą.
Per 317 pavasario sesijos plenarinių posėdžių Seimas priėmė 196 įstatymus ir nutarimus. 84 teisės aktų projektus pateikė parlamentarai, 81 – Vyriausybė. Prezidento teikimu buvo ratifikuota 18 tarptautinių sutarčių, priimta 13 nutarimų. Du Seimo palaimintus įstatymus šalies vadovas grąžino nepasirašytus.
LŽ vakar pasidomėjo, kaip besibaigiančią sesiją vertina įvairių Seimo frakcijų atstovai.
Naujos darbo formos
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, kaltintas dėl prasto parlamento darbo organizavimo ir gegužę savo kailiu patyręs nemalonią interpeliacijos procedūrą, vakar kalbėdamas su žurnalistais atkreipė dėmesį, kad per šią sesiją atsirado naujų parlamentinio darbo formų. Seimo vadovas pradėjo nuolat rengti susitikimus su frakcijų seniūnais ir komitetų pirmininkais. Per juos aptariami ir daugiausia ginčų keliantys klausimai, ieškoma sprendimo būdų. „Kai dirba mažumos Vyriausybė, susiklausymas ir lankstumas tiesiog būtini”, – pabrėžė V.Muntianas.
Parlamento vadovas pasidžiaugė, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Seimo kanceliarijos veiklos patikrinimą, nerado rimtų pažeidimų. Paklaustas apie kosminiu greičiu stumiamą parlamentarų rentų mokėjimo projektą, V.Muntianas pripažino, jog pasitikėjimo Seimu jis tikrai
nepridės. „Žinoma, geriau būtume tokio įstatymo nesvarstę, nes jis nepalankiai vertinamas visuomenės. Tačiau tai buvo galima nesunkiai prognozuoti. Būtų gerai, kad įstatymo projektą priimtume ne šios kadencijos, o kitam Seimui, kaip paprastai būna sprendžiant socialinius klausimus”, – aiškino Seimo pirmininkas. V.Muntianas prisipažino, jog laikosi nuostatos, kad rentų dydis turėtų būti susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Daug svarbių sprendimų
Socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės nuomone, sesija buvo gana konstruktyvi, pavyko pasiekti daug reikalingų sprendimų. „Jau vien tai, kad palaiminta naujos atominės elektrinės statyba, leidžia tvirtinti, jog padirbėta neblogai”, – sakė seniūnė. Prie „gerųjų” Seimo darbų parlamentarė taip pat priskyrė pensijų, atlyginimų, įvairių išmokų didinimą, taip pat partijų pasirašytą susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos, pradėtas svarstyti Teismų įstatymo pataisas.
I.Šiaulienė apgailestavo, kad niekaip nepavyksta išvengti diskusijų prieš pat priimant sprendimą, nors iki to apie projektą būna labai plačiai kalbama. „Gal politikoje to ir sunku išvengti”, – pridūrė parlamentarė.
Paklausta, kaip socialdemokratams sekėsi dirbti koalicijoje su valstiečiais liaudininkais, „pilietininkais” ir liberalcentristais, I.Šiaulienė prisipažino, kad buvo nelengva. „Nors partijos ir giminingos, kiekviena turi savo specifiką”, – teigė ji. Pasak parlamentarės, kartais smulkmenoms tekdavo skirti daugiau energijos ir jėgų nei reikalo esmei.
Pritrūko solidumo
Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė taip pat sutinka, kad koalicijoje dirbti sunku. Anot jos, daug laiko teko paaukoti įvairiems projektams derinti. „Atsakomybė didelė”, – pabrėžė frakcijos, kuri per šią sesiją patyrė vidinių pokyčių (prie „valstiečių” prisidėjo „pilietininkai”), seniūnė. A.Staponkienės nuomone, tai galima vertinti tik teigiamai. Tikimasi, kad gal net rudenį susijungs ir šios dvi partijos.
Frakcijos seniūnė turėjo priekaištų parlamento darbo organizatoriams. Pasak jos, labai dažnai keičiamos plenarinių posėdžių darbotvarkės, todėl Seimo nariams sunku planuoti darbus, pasirengti diskusijoms. A.Staponkienė pageidautų, kad darbotvarkės būtų numatytos dviem savaitėms į priekį.
Darbo partijos lyderio ir frakcijos seniūno Kęstučio Daukšio įsitikinimu, per sesiją padaryta ir gerų, ir blogų darbų. „Pritarta Konstitucijos pataisai, kuri atveria kelius tiesioginiams merų rinkimams. Tai – mūsų programinė nuostata”, – kalbėjo K.Daukšys. Kita vertus, anot jo, Seime vilkinama „darbiečių” siūloma pataisa, kad pensijos siektų 60 proc. vidutinio atlyginimo dydžio ir keistųsi jam kylant.
K.Daukšys taip pat mano, jog spręsdamas Valstybės saugumo departamento (VSD) problemas Seimas galėjo būti solidesnis. „Nepavyko interpeliacija V.Muntianui. Matyt, parlamentarams nesvarbu, koks pirmininkas vadovauja Seimui”, – sakė K.Daukšys.
Tūpčiota vietoje
„Per šią sesiją pasiekėme, kad valdančioji koalicija apsispręstų atleisti Arvydą Pocių iš VSD vadovo pareigų. Kad įtikintume, reikėjo įdėti daug pastangų”, – kaip išskirtinį sesijos įvykį įvardijo Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad buvo priimta gana daug sprendimų, susijusių su energetika – tiek Lietuvoje, tiek Europoje. „Šią sesiją galima pavadinti energetine”, – teigė konservatorius.
Vis dėlto kitose srityse, anot parlamentaro, daugiausia buvo tūpčiojama vietoje. Šiek tiek daugiau pasistūmėta tik dėl aukštojo mokslo reformos. „Lyginant su praėjusia ar dar ankstesnėmis sesijomis, apie šią nieko itin gero negalėčiau pasakyti”, – konstatavo A.Kubilius.
Konservatorių ir socialdemokratų susitarimas dėl paramos mažumos Vyriausybei galioja iki rugsėjo 1 dienos. Paklaustas, ar jis bus tęsiamas, A.Kubilius atsakė, kad kol kas anksti apie tai kalbėti.