Liepos 6-8 d. tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje” jau devintą kartą sugrąžins į praėjusių amžių ir tūkstantmečių praeitį. Mindaugo karūnavimo dienai paminėti skirta šventė dar kartą primins Kernavės, kadaise buvusios svarbiu šalies politiniu, ekonominiu ir kultūriniu centru, istoriją.
Gyvoji archeologija – tai unikali galimybė susipažinti su archeologinių tyrinėjimų rezultatais ir kartu pasinerti į praeities epochų ir kultūrų gyvenseną. Tai puiki proga susipažinti su proistorės ir viduramžių amatais, patiems išbandyti archajiškas gamybos technologijas, pasivaržyti senovinėse rungtyse.
Festivalio metu bus galima sutikti nuolatinius ištikimuosius dalyvius, kurie mielai parodys ir papasakos kaip senovėje buvo gaminami titnaginiai, kauliniai bei geležiniai įrankiai, audžiamos ir pinamos juostos, pamokys svečius nulipdyti ir nužiesti puodą ar nusikalti monetą. Aktyviausiems ir smalsiausiems mažiesiems lankytojams taip pat neteks nuobodžiauti – jų laukia išradingos rungtys ir dar neišbandyti senoviniai žaidimai.
Kaip ir kasmet, renginio organizatoriai nustebins naujais įspūdžiais. Pasak Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjo Jono Vitkūno, šiemet ypatingas dėmesys bus skiriamas viduramžių miesto kultūros pristatymui. Naujasis šventės akcentas – viduramžių miesto aikštė, kurioje, kaip ir anais laikais, šurmuliuos pirkliai, muzikantai, žiniuoniai ir visuomenės atstumtieji bei jų persekiotojai. Lankytojai galės stebėti kaip negailestingi budeliai, naudodami to meto kankinimo įrankius, baus prasikaltusius miestiečius ar net kirsdins jiems galvas. Liepos 7 d. į aikštę atkeliaus „Dvaro meistrai” iš Vilniaus, kurie, remdamiesi Vilniaus Žemutinės pilies archeologiniais radiniais, pristatys Renesanso epochos (XVI-XVII a.) miestams ir dvarams būdingą kultūrą. Dvaro amatininkai pateiks ir parfumerijos įdomybių – sužinosime ir užuosime, kuo kvepėjo anų laikų damos ir jų kavalieriai.
Festivalio lankytojai pamatys ir dar nedemonstruotus amatus: druskos garinimą, dūdmaišių ir kaulinių muzikos instrumentų bei žibintų gamybą, drevinę bitininkystę, šiaurės vakarų slavų (lusizi), latgalių genčių bei karingųjų švedų vikingų kiemus. Šventės svečiai galės išvysti ir archajiškų veislių gyvuliukus, kurių rūšys yra išsaugotos iki šių dienų: kadaise Lietuvos etninėse žemėse augintus paršiukus, retas šiurkščiavilnes avis, lietuvišką žemaituką.
Festivalio metu koncertuos archajiškos muzikos atlikėjai: išgirsime folkloro grupę iš Latvijos „Vilki”, ansamblį iš Baltarusijos „Stary Olsa”, „Atalyja”, „VISI”, Rugiaveidę su folkloro grupe „Sedula” (Lietuva). Vilniaus žemutinės pilies amatininkus atlydės senosios muzikos ansambliai „Festa Cortese” ir „Banchetto musicale”.