Šined O’Konor pirmą sykį dainavo savo mokytojos vestuvėse būdama keturiolikos metų. Sėkmė paskatino bėgti į Dubliną studijuoti muzikos. Netrukus ją pastebėjo grupės U2 gitaristas, pasivadinęs „Ašmenimis”- The Edge, ir pasikvietė dainuoti į savo solinio disko įrašus.
Įsiminė nuoširdžiai verkiančios akys
1987 metais airė debiutavo albumu „Liūtas ir kobra”. Londono bulvarinis laikraštis „The Sun” pavadino dainininkę „plikagalve šmėkla, pranašaujančia mirtį”. Tačiau skustagalvė, niekuomet nesišypsanti mergaitė pavergė britų TV žiūrovus populiarioje laidoje „Top of the Pops” bravūriška daina „Mandinka”.
Tikroji karjera prasidėjo 1990 metais, išleidus stulbinančią plokštelę „Niekas tau negali prilygti”(„Nothing Compares 2U”- žodžių žaismas, užuomina į romaną su gitaristu iš „U2” grupės). Filmuojant „Niekas tau negali prilygti” videoklipą Šined neplanuotai nuoširdžiai apsiverkė, o klipas tapo megahitu. Tais pačiais metais ji išleido CD „Aš nenoriu, ko negaliu gauti”. Albumas beveik visuose hitparaduose ilgai laikėsi pirmoje vietoje. Buvo parduoti šeši milijonai plokštelių kopijų.
Suplėšė Popiežiaus nuotrauką
Dainininkę užgriuvo slegiantys rūpesčiai, nerimas. Kasdien airę persekiojo žiaurus kolegų pyktis, pavydas, apkalbos. Kaip tik tuomet jai trūko blaiviai veikiančio, ramaus vadybininko. Amerikoje Šined atvirai nepakluso koncerto organizatoriams, nulipo nuo scenos atliekant JAV himną. Šio poelgio jai niekuomet neatleido. Prasidėjo vieši albumų deginimai, koncertų boikotai. Frankas Sinatra ištriūbijo gąsdinimą, kad „spirs jai į užpakalį”. Tačiau „šmėkla” nenurimo. Ji paniekino britus Grammy apdovanojimų ceremonijoje, apkaltino popatlikėjus tuščiu pasipūtimu. Žvaigždės atsakomybė per sunkiai slėgė trapius merginos pečius.
Galbūt atlikėjos elgesį galima paaiškinti nenusisekusiu asmeniniu gyvenimu, meile be atsako. Šined neišnešiojo kūdikio, o po metų įrašė šiurpią lopšinę negimusiam vaikui „Mano ypatingas vaikas”. Ji išleido CD „Ar aš ne tavo mergaitė?”, bet kontroversiškas airės elgesys užgožė muziką.
Per pasirodymą JAV NBC televizijos laidoje ji suplėšė Popiežiaus fotografiją, pasiūlė auditorijai kovoti su „tikruoju priešu”. Reakcija buvo brutali. Kitą vakarą ją išstūmė iš scenos per koncertą Bobo Dylano garbei legendiniuose Medisono rūmuose. Apgailėtinas, skausmingas spektaklis patenkino kraujo ištroškusią publiką. Šined suprato, kad masių didvyriams-didžiamoterėms nevalia klysti.
Panašaus likimo Bobas Dylanas po koncerto nuošalioje Manhetano kavinėje nuoširdžiai pasikalbėjo su aire. Tačiau žmogus pats turi atsistoti, niekas kitas už jį neprisikels.
Įrašė duetus su garsiais atlikėjais
Ji neryžtingai bandė nusižudyti, ši patirtis išmokė naujo optimizmo. 1994 metų katarsis atsispindėjo keltiškų atspalvių CD „Universali mama”, po to dainininkė penketą metų praleido vienuolyne. Ji globojo sūnų Roisiną, giedojo gospelus. Atsikračiusi kompleksų, Šined pasirašė kontraktą su „Atlantic” įrašų kompanija. 2000 metais airė vėl patikėjo savo jėgomis, išleido sėkmingą CD „Kova ir drąsa”, kuriame kiek rizikingai įrašė modernią „Kyrie Eleison” versiją.
2002 metų airių liaudies dainų rinkinys „Sean Nos Nue” (išvertus – „Naujai atliktos senos dainos”) kritikų buvo pavadintas „miglotu”, muzikos pasaulio banginiai dar neatrado naujos nišos sugrįžusiai į viršūnes žvaigždei.
Šiaurys Narbutas