Nors sinoptikai artimiausiomis dienomis prognozuoja lietų, vakar susirinkę apskrities Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai dėjo visas pastangas pasirengti gresiančiai sausrai.
Tačiau posėdyje tik kalbėta apie ne vienerius metus besikartojančias problemas ir tik teoriškai pasiūlyta, kaip jas spręsti.
Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovė, apskrities viršininko pavaduotoja Raisa Minčinauskienė tikino, jog nereikia stebėtis, kad sausros grėsmėmis susirūpinta jau dabar.
„Centro nariai privalo posėdžiauti kartą per tris mėnesius. Posėdžiuose sprendžiami aktualiausi klausimai”, – teigė R.Minčinauskienė.
Tačiau posėdyje dalyvavę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai pyko, jog apie tas pačias problemas, su kuriomis teks susidurti prasidėjus sausringam periodui, kalbėta ir pernai, ir prieš dešimt metų, tačiau jos neišspręstos.
R.Minčinauskienė pripažino, kad didžiausia problema – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pasirengimas gresiantiems gaisrams.
„Vaizdelis tikrai nekoks. Tačiau kitos tarnybos ir savivaldybės yra pasirengusios galimoms nelaimėms dėl sausros. Matyti, kad žmonės profesionalūs, nelaukia rankos sudėję, o laiko jas ant pulso”, – posėdžio rezultatus komentavo R.Minčinauskienė.
Labiausiai piktintasi, kad Kuršių nerijos miškuose iki šiol nėra įrengti keliai gaisrininkams prie vandens. Nepasitenkinimas pareikštas ir todėl, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija neleidžia statyti telefono ryšį pagerinsiančios antenos, nes ji darko kraštovaizdį. Galiausiai buvo sutarta įpareigoti savivaldybes jų teritorijose esančiuose miškuose atnaujinti mineralines juostas, pasirūpinti, kad netrūktų gaisro gesinimo inventoriaus, prasidėjus sausrai organizuoti reidus žmonių pamėgtose vietose.
R.Minčinauskienė žadėjo, kad tikrai pasidomės, ar visi įpareigojimai neliks tik popieriuje.