Katakinų giminę persekioja nelaimės. Per du mėnesius jai teko išgyventi dvi skaudžias tragedijas.
Prancūzijoje, netoli Paryžiaus, liepos 29-ąją nuskendusio 50 metų vairuotojo Algimanto Katakino našlė Genovaitė Katakinienė jau savaitę nesulaukia vyro palaikų.
Vairuotojo, dirbusio Antano Kačinsko paslaugų įmonėje „Akacija”, nelaimė tykojo maudantis užterštoje ir sraunioje Senos upėje.
Žinomo šalyje baleto šokėjo bei pedagogo 54 metų Jono Katakino, kuris birželį savo noru pasitraukė iš gyvenimo, brolis Algimantas nuskendo vėlų praėjusio penktadienio vakarą savo bendradarbių akivaizdoje.
Pasirinko nuošalų krantą
Niekada nesiskundęs sveikata ir mokėjęs gerai plaukti A.Katakinas po sunkios darbo dienos nutarė su dar dviem vairuotojais iš Lietuvos atsigaivinti nuo kaitros.
Iškrovę autovežius, kuriuose iš Rygos į Paryžių atgabeno automobilius „Lada”, grįždami vairuotojai sustojo nusimaudyti.
Bet vyrai pasirinko ne paplūdimį, o nuošalią Senos upės vietą, kurioje maudytis yra pavojinga.
Apie 21 valandą Vidurio Europos laiku A.Katakinas antrą kartą nėrė į upės gelmę ir neiškilo.
Pabandžiusiems gelbėti lietuviams jo nepavyko surasti. Skenduolio kūną aptiko tiktai atvažiavę prancūzų narai.
Visą savaitę kankino nežinia
Sužinojusi apie šią nelaimę Pakruojo rajone gyvenanti G.Katakinienė vyrą žada laidoti Rozalimo kapinėse.
Tačiau sielvarto apimta moteris negali suprasti, kodėl šitaip ilgai Prancūzijos pareigūnai neišduoda jos vyro kūno.
Nuo šios savaitės ketvirtadienio ryto Vilniaus laidojimo rūmų katafalkas, kuriame yra specialus cinkuotas karstas, stovi prie morgo durų apie 50 kilometrų nuo Paryžiaus nutolusiame Damari le Liso mieste.
Už suteiktas laidojimo paslaugas pervedę Prancūzijos laidojimo bendrovei „Pompes Funebres de la Brie” per 1000 eurų, ritualinių paslaugų darbuotojai iš Lietuvos nežino, kada galės išvykti.
Vakar iki vėlumos jie dar tikėjosi gauti Damari le Liso miesto prefektūros leidimą išvežti lietuvio kūną iš Prancūzijos į Lietuvą.
Nedavė sutikimo kremuoti vyro
Kol tęsėsi derybos dėl A.Katakino kūno išdavimo su vilniečiais, prancūzai kelis kartus keitė savo nuomonę.
„Iš pradžių prancūzai reikalavo, kad šaldytuve saugomas lietuvio kūnas būtų kremuotas. Tik tuomet jie žadėjo išduoti urną su pelenais. Tačiau mes nesutikome, nes būtinas giminių leidimas”, – aiškino Vilniaus laidojimo rūmų direktorius Vitalijus Gasperovičius.
Tačiau kremuoti vyro palaikus griežtai atsisakė G.Katakinienė.
„Noriu dar sykį pamatyti jo veidą, o ne urną su pelenais. Noriu vyrą laidoti pagal mums įprastas tradicijas”, – sakė 55 metų našlė.
G.Katakinienės taip pat buvo prašyta surasti savo vyro ligos istoriją ir atsiųsti į Prancūziją duomenis, kokiomis ligomis jis sirgo.
Moteriai pasipiktinus, kad tokie reikalavimai nepagrįsti, prancūzai nusileido.
Trūko svarbių dokumentų
Apie kilusį konfliktą tarp vilniečių ritualinių paslaugų darbuotojų ir prancūzų buvo informuota ir Lietuvos ambasada Paryžiuje.
Pasak diplomatų, tvarkant palaikų gabenimą į Lietuvą pritrūko dviejų svarbių dokumentų.
Ant A.Katakino mirties liudijimo Paryžiaus apeliacinis teismas turėjo uždėti legalizavimo spaudą – apostilę. Todėl palaikų saugojimu besirūpinantis prancūzų laidojimo paslaugų bendrovės savininkas vakar visą dieną prabuvo Paryžiuje.
Kad kūnas būtų perkeltas į cinkuotą karstą, o vėliau jo dangtis užplombuotas, būtinas Prancūzijos policijos pareigūnų aktas.
Vilniaus laidojimo rūmų darbuotojams vakar buvo pažadėta biurokratines kliūtis įveikti iki vidurnakčio.
Danutė Jonušienė