Nuo praėjusios savaitės trečiadienio Europos centrinis bankas dar kartą padidino bazines palūkanas.
Šis sprendimas svarbus maždaug 80 tūkst. Lietuvos gyventojų – labai apytiksliais skaičiavimais, maždaug tiek žmonių gali turėti būsto paskolą.
Ypač tai svarbu tiems, kas pasirinkę kintamąsias palūkanų normas. Per metus palūkanos už paskolas eurais jau padidėjo 1,2 procentinio punkto, o litais – 2 procentiniais punktais.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 200 tūkst. litų paskolos turėtojui per metus mėnesio įmoka padidėjo maždaug 130-230 litų.
Ką daryti, kai palūkanos didėja?
Vieniems tenka tiesiog susitaikyti su augančia paskolos ir būsto, kuriame jau įsikūrėme, tačiau už kurį dar nesumokėjome, kaina. Kiti realaus paskolos padidėjimo nepajus, – tie, kurių pajamos padidėjo. Nors paskolos įmoka ir didesnė nei prieš metus, tačiau padidėjus pajamoms paskolos įmokai skirta pajamų dalis nepadidėjo.
Išeitis – bandyti ilginti paskolos terminą, – dėl to turėtų mažėti įmoka. Mūsų aptariamu atveju, kai paskola 200 tūkst. litų ir palūkanos padidėjo 1,2 procentinio punkto, norint išlaikyti tokią pat įmoką, paskolos laikotarpį reikėtų ilginti maždaug 20 metų. Tokią galimybę turime ne kiekvienas.
Dar viena galimybė tiems, kas turi paskolas litais, – keisti paskolos valiutą į eurus. Taip galima sutaupyti maždaug 100 litų per mėnesį. Tačiau reikia būti pasirengusiems naujoms išlaidoms – sutarties sąlygų keitimo, hipotekos lakštų keitimo ir panašiai. Tai gali kainuoti kelis šimtus litų. Be to, prisidės ir valiutos keitimo išlaidos kiekvieną mėnesį, jei pajamas gaunate litais.
Didėjančios palūkanos ir ne itin džiuginančios prognozės (laukiama, kad iki metų pabaigos Europos centrinis bankas palūkanas padidins dar mažiausiai 0,25 procentinio punkto) verčia dažniau prisiminti galimybę rinktis nuolatines palūkanas. Tada palūkanų norma fiksuojama ilgesniam, pavyzdžiui, penkerių metų terminui. Tačiau tokiu atveju palūkanos bus dar bent 0,5 procentinio punkto didesnės.
Palankiausias metas rinktis nuolatines palūkanas – kai atotrūkis tarp kintamųjų ir nuolatinių buvo itin mažas – 0,12 procentinio punkto. Jis jau baigėsi, ir toks apsidraudimas nuo galimo palūkanų didėjimo jau kainuoja brangiau, ypač, jei turime paskolas litais.
Kai kurie skolininkai pradėjo planuoti, kaip greičiau grąžinti paskolą. Tačiau tiems, kam paskola ne itin didelė finansinė našta, skubėti ją grąžint anksčiau neracionalu. Dažniausias tokio plano arba tikslo motyvas – baimė, nesaugumo jausmas ir nenoras būti skolingam.
Tačiau jei paskolos įmokai reikia skirti beveik pusę šeimos pajamų, iš tiesų verta naudotis visomis galimybėmis paskolos naštą kuo greičiau sumažinti.
Šiuo metu didėjant palūkanoms didėja ir pajamos, todėl reali paskolos našta padidėjo tiems, kas turi dideles (palyginti su pajamomis) paskolas ir tiems, kurių pajamos sumažėjo dėl nepalankiai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių.
Apie tokias aplinkybes ir apsidraudimą nuo jų verta pagalvoti pirmiau, nei tos aplinkybės susiklosto. Šiandien prieinamos apsidraudimo priemonės – tai pinigų atsarga laikino pajamų sumažėjimo atveju ar šeimos maitintojo gyvybės draudimas. Nuolatinės palūkanos tiks tiems, kas nori planuoti savo išlaidas paskolai bent penkeriems metams.