Kad vejos prie namų netektų pjauti kelias valandas

Masiškai dygstant individualiems namams prekeiviai pastebi ir ypač išaugusią vejapjovių paklausą. Tačiau gyventojams, norintiems turėti išpuoselėtą pievelę šalia savo būsto, neretai būna neaišku, kaip šį prietaisą tinkamai pasirinkti.

Pasak įmonės, prekiaujančios tokia technika, vadybininko Kęstučio Arcimavičiaus, norint pasirinkti tinkamą vejapjovę, pirmiausia reikia atsižvelgti į turimą vejos plotą – nuo to priklausys ir vejapjovės pjovimo plotis, variklio galia, žolės surinkėjo talpa.

Galingumas – pagal pjovimo būdą

„Jei pievelė yra iki 6 arų dydžio, tinka praktiškai bet kuri vejapjovė: maža, didelė – čia kaip žmogus nori. Tačiau kuo ji didesnė, tuo plačiau pjauna, o plotas greičiau apdirbamas. Jei vejapjovė siaura – tenka daugiau vaikščioti arba dažniau tuštinti jos surinkimo dėžę, – aiškino K. Arcimavičius.

– Taigi, trumpai tariant, kuo didesnis plotas, tuo didesnės mašinėlės ir reikia. Tarkim, jeigu turi 15 arų, su siaura vejapjove gali sugaišti mažiausiai keturias valandas. Plotams, kurie siekia 25 ir daugau arų, teoriškai rekomenduojamas vejos pjovimo traktorius, kurių yra gan nemažai su skirtingomis pjovimo funkcijomis.”

Pasirinkimas priklauso ir nuo to, kaip gyventojas nori pjauti veją: vienos vejapjovės nupjautą žolę meta į jose esantį žolės surinkėją, kitos – mulčiuoja, t. y. smulkina žolę ir meta po savimi, trečios – nupjautą žolę meta į šoną. Nors dabar dauguma vejapjovių gali atlikti ir daugiafunkcinį pjovimą.

Pagal norimą vejos pjovimo būdą reikėtų rinktis ir atitinkamo galingumo mašinėlę. Pasak sodo ir miško technika prekiaujančios įmonės direktoriaus Gintaro Blinstrubio, pavyzdžiui, mulčiuojančios vejapjovės komplektuojamos su galingais varikliais, kadangi šiai funkcijai atlikti reikalinga didesnė jėga, taipogi mulčiavimas išsprendžia nupjautos žolės utilizavimo problemas.

Prieš perkant

Specialistai pataria prieš perkant vejapojvę pasižiūrėti, ar jos ratukai su guoliais. Mat jei jų nėra, patekus smėlio ratukai greičiau suklypsta, ir darosi tiesiog sunku dirbti.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, iš ko padarytas vejapjovės korpusas.

„Vieni žmonės renkasi skardinį, motyvuodami tuo, jog jis nelūžta. Tačiau, – pabrėžia K. Arcimavičius, – jį reikia labai prižiūrėti. Praktiškai po pirmo pjovimo jo vidinės dalies dažai nusitrina, ir, jei dar palieki iki kito sezono kur nors drėgnoje vietoje, vejapjovė būna pažeidžiama korozijos. Na, o polipropileno korpusas yra pranašesnis tuo, kad jis nerūdija bei yra atsparus smūgiams, karščiui, mažesnis paties įrenginio svoris.”

Atkreiptinas dėmresys ir į žolės surinkimo dėžes – plastikines lengviau prižiūrėti, o jei jos medžiaginės, sunkiau išplauti žolės bei dulkių likučius.

Yra sukurta ir nemažai patogumų vejapjovių savininkams. Pavyzdžiui, savaeigės mašinėlės, kurio važiuoja pačios. Galima nustatyti ir norimą eigos greitį. Kai kurios mašinėlės turi cikloninę žolės pjovimo sistemą, t. y. pačios susikelia žolę ir tuomet pjauna, bei signalizatorius, kurie rodo, kad surinkėjas jau pilnas ir reikia jį ištuštinti.

Mulčiavimas – ne mūsų orams

Pasak K. Arcimavičiaus, patogiau, kai žolės pjovimo aukščio reguliavimas vejapjovėje yra centrinis – tai reiškia, kad vienos rankenelės paspaudimu galime jį keisti.

Kalbant apie pjovimo būdus, K. Arcimavičiaus manymu, mulčiavimas nėra itin tinkamas mūsų orų sąlygomis, mat žolė nespėja supūti, o pro tos susmulkintos žolės sluoksnį negali kvėpuoti gyva augmenija, tuomet atsiranda samanų.

Be to, mulčiuojant žolę pjauti reikia labai dažnai – apie du kartus per savaitę, kadangi efektingai numulčiuojami 3 cm žolės – tada nupjautosios nematyti, o pievelė atrodo puikiai.

Vis dėlto patogiausios, specialistų nuomone, tos vejapjovės, kurios surenka žolę į savo dėžę. Taip vėliau nereikia pievelės grėbstyti ar šukuoti. Patariama žolę pjauti tuomet, kai ji sausa.

Aukštesnei nei 12 cm žolei pjauti patartina įsigyti rankose laikomą žoliapjovę. Ji tinka šienauti ir šlaitams, nuokalnėms, mat vejapjovių, turinčių vidaus degimo variklius, maksimalus posvyrio kampas yra 15 proc.

Kadangi vejos mašinėlė žolę ne visur išgali nupjauti, – tarkim, apie medį, tvorą, ar kitas kliūtis, puikus pagalbininkas yra žoliapjovė, kuri su pjovimo valu pašalina nereikalingą žolę.

Pasak K. Arcimavičiaus, naudojantis vejapjove reikėtų atkreipti dėmesį į oro filtro būseną, tepalo lygį bei jo keitimo intervalus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.