Gana dažnos šiemetinės perkūnijos išaugino ir žaibolaidžių pardavimus. Palyginti su praėjusių metų geguže, jų parduota trigubai daugiau. Nors daugiausia nuo žaibų nukenčia kaimo gyventojų turtas, įsirengti žaibolaidžius, anot specialistų, pirmiausia suskubo bendrovės.
Prekybininkų teigimu, yra dviejų rūšių žaibolaidžiai – pasyvusis ir aktyvusis. Pasyvusis žaibolaidis, ne taip estetiškai ant namo atrodantis, kainuoja iki 1,5 tūkst. Lt, aktyvusis, turintis didesnę apsaugos zoną, – iki 3 tūkst. Lt.
„Jeigu žmogus daugiau konservatyvus, bijo naujovių, jis labiau renkasi pasyvią žaibosaugą. O aktyvią renkasi jaunesni, gal daugiau technikos srityje patyrę žmonės”, – LTV „Panoramai” sakė bendrovės SLO Panevėžio filialo vadovas Mindaugas Vasiliauskas.
Žaibolaidžius įrengianti bendrovė sako, kad turto apsauga daugiausia rūpinasi įmonės: jos renkasi aktyviuosius žaibolaidžius, kurių įrengimas pigesnis.
Prieš trejus metus patvirtintas statybos techninis reglamentas įpareigoja įrengti žaibolaidžius statant naujus pramoninius, gamybinius pastatus, daugiabučius ir privačius namus.
Tačiau specialistai tikina esą dauguma gyventojų, ypač kaimuose, juos įsirengia tik įvykus nelaimei. Draudikų asociacijos teigimu, jei name nėra žaibolaidžio, įmoka už draudžiamą turtą – didesnė.