Lietuvos kaime šiemet veikia daugiau kaip 500 turizmo sodybų, arba 1,8 karto daugiau nei prieš ketverius metus.
Nacionalinės turizmo informacijos sistemos duomenimis, daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Utenos apskrityje – 36 proc., Vilniaus ir Alytaus apskrityse – po 15 proc. visų kaimo turizmo sodybų.
Pernai kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 246,5 tūkst. poilsiautojų, iš jų 25,8 tūkst. užsieniečių. Užpernai apgyvendinta 155 tūkst. poilsiautojų, iš jų 17,9 tūkst. užsieniečių. Užsieniečiai sudarė 10 procentų visų poilsiautojų, daugiausia jų atvyko iš Vokietijos (6,9 tūkst.), Latvijos (3,9 tūkst.), Lenkijos (3,5 tūkst.), Rusijos (1,9 tūkst.). Sodybų skaičius, palyginti su 2005 m., padidėjo 33 procentais.
Kaimo amatininkų pasiskirstymas Lietuvos regionuose ir pagal atskiras tradicinių amatų rūšis yra netolygus. Didžiausia amatininkų koncentracija yra Kauno (683), Klaipėdos (437) ir Vilniaus (347) apskrityse, mažiausia – Alytaus (46) ir Tauragės (23) apskrityse.
Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos patvirtino Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtojimo kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007-2013 metų programą bei sudarė jos įgyvendinimo stebėsenos darbo grupę.
Naujojoje programoje įvertintos šalies regionų gamtinio, kultūrinio ir žmogiškojo potencialo panaudojimo kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtrai galimybės, tradicinių amatų ir kaimo turizmo produktų ir rinkų formavimo veiksniai ir plėtros perspektyvos ir numatyti Lietuvos kaimo turizmo ir tradicinių amatų efektyvesnio plėtojimo prioritetai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti.
Pastaraisiais metais sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas laikomas viena iš pagrindinių alternatyvių ekonominių veiklos rūšių kaime. Ši veikla yra ne tik darbo vietų ir pajamų šaltinis kaimo gyventojams, bet ir jaunimui patraukli veikla, be to, augantys poilsiautojų srautai kaimo gyvenamose vietovėse palaiko šio verslo gyvybingumą.
Naujojoje programoje numatoma skatinti tradicinių amatų plėtrą kaime, išplėsti šalies kaimo turizmo ir tradicinių amatų rinkodaros veiklą vidaus ir tarptautinėse rinkose, numatytas ir detalus priemonių įgyvendinimo planas bei jo vykdytojai.
Lėšos programai įgyvendinti bus skiriamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. Finansavimo šaltiniai – valstybės biudžeto, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir kitos lėšos.