„Tu tokia maža ir tokia didi”, – keliaudami Pliaterių dvarų link traukė dainą apie tėvynę Emilijos Pliaterytės draugijos nariai. Iš tikrųjų – per šešias valandas gali pervažiuoti visą Lietuvą. Mes važiavome keturias, iki Švėkšnos. Bet kiek daug pamatėme!
Prieš savaitę Švėkšna šventė gražuolės savo bažnyčios jubiliejų. Iš dangaus pasipylęs gaivus lietus nuplovė dulkes, tad iš visų pusių į mus žvelgiantys neogotikinės bažnyčios bokštai tvieskė tarsi grafaitės, baltais šilkais apsisiautusios…
Pirmoji, medinė, bažnyčia buvo pastatyta 1507 metais. Karų, gaisrų niokojama ji kelis kartus buvo atstatyta, kol 1900 metais caro valdžia leido statyti didelę mūrinę bažnyčią. Nuostabiai veiklaus prelato Juliaus Macijausko ir grafo Jurgio Pliaterio pastangomis dabartinė bažnyčia buvo baigta statyti 1905-aisiais. Pinigus aukojo grafas Pliateris. Kriptoje ilsisi šių dviejų, Švėkšnai taip daug nusipelniusių žmonių palaikai, o šalia – sugrįžęs amžino poilsio į gimtinę iš Vašingtono paskutinysis grafas Aleksandras Pliateris.
Svečiavomės grafienės Laimės Felicijos Pliaterienės rūmuose -„Genovaitės” viloje, kurią ji su dideliu pasišventimu, vasarą parvažiuodama iš Vašingtono atostogų, remontuoja, atstato. Jaudino aplinka – tokia nekasdieniška, dvasią kelianti aukštyn. Ir atkurtas saulės laikrodis, ir baltas paminklas šuniukui, ir iš tolo tvieskianti baltumu prie vandens medžioklės deivės Dianos statula.
Emilija Liegutė