Liberalų sąjūdis į Seimo rinkimus kitų metų rudenį, peržengęs asmenines ambicijas, galvoja eiti drauge su dabartiniais oponentais Liberalų ir centro sąjunga, taip pat į bendrą bloką pakviesti Naująją sąjungą.
Dėl galimo bendradarbiavimo per rinkimus liberalai žada apsispręsti šeštadienį vyksiančiame partijos suvažiavime.
„Yra parengta rezoliucija šiuo klausimu, kad reikėtų vienytis liberalioms jėgoms, o pagal programą mums artimiausi liberalcentristai ir Naujoji sąjunga, ir sudaryti vieningą jėgą”, – BNS penktadienį sakė liberalų pirmininko pavaduotojas Eligijus Masiulis.
Liberalų sąjūdis, vadovaujamas Petro Auštrevičiaus, įsikūrė beveik prieš metus, nuo Liberalų ir centro sąjungos atskilus politikams, oponavusiems šios partijos lyderiui, buvusiam sostinės merui Artūrui Zuokui.
Liberalcentristų pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas tikina, jog buvę bendrapartiečiai, dabar jau liberalai, galėtų visam laiku grįžti į buvusią partiją.
„Manome, kad padarytos išsiskyrimo klaidos turi būti ištaisytos, todėl toks siekis tik sveikintinas. Galvojame, kad ne tik per rinkimus reikėtų susivienyti partijas”, – BNS sakė A.Čaplikas.
Valdantieji liberalcentristai skelbiasi turintys beveik 5 tūkst. narių, partijos frakcija Seime turi 10 vietų, o liberalcentristas Raimondas Šukys vadovauja Vidaus reikalų ministerijai.
Opoziciniai socialliberalai, vadovaujami Artūro Paulausko, Seime turi 10 mandatų.
Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimai, iš minėtųjų trijų partijų daugiausiai rinkėjų balsų per Seimo rinkimus surinktų Naujoji sąjunga – 5,4 proc.
Liberalų sąjūdis, dabar Seime turintis 9 narius, gautų 3,8 proc., liberalcentristai apie 2,8 proc.