Besivaidijantys dėl užsakymų ir konkursų miesto architektai trukdo įpūsti gyvybės seniai merdintiems kvartalams
Iki 2009 metų pabaigos Karaliaus Mindaugo prospektas pasikeis neatpažįstamai, o Kauno centras įgaus šiuolaikinio miesto įvaizdį. „Akropolio” prieigose, kur stūkso apleistas „Respublikos” viešbutis, verslininkai planuoja investuoti apie 220 mln. litų. Tačiau naujų pastatų komplekso autorių Algimantą Kančą antradienį bemaž tris valandas prie kryžiaus kalė kolegos architektai, rašo „Kauno diena”.
Neseniai bendrovė „Kauno verslo rūmai” įsigijo sklypą su buvusios duonos kepyklos pastatais, kurie yra prie apleisto „Respublikos” viešbučio. Verslininkai perpus padalijo „Respublikos” viešbučiui priklausantį sklypą ir sujungė jį į vieną su naujai įsigyta teritorija.
Šioje vietoje planuojama pastatyti devynių aukštų administracinį pastatą, gyvenamąjį namą ir parduotuvių centrą.
Architekto A. Kančo projekte modernus kompleksas spindi stiklu. Nuo „Respublikos” viešbučio jį skirs tik gatvė, kurią, A. Kančo žodžiais, norima atidaryti pėstiesiems, kad jų srautas galėtų nesunkiai patekti į „Akropolį”. Taip esą bus atlaisvintos Spaustuvininkų ir Karmelitų gatvės.
Jo viziją antradienį svarstė Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryba. Architektų nuomonė pagal teisės aktus yra būtina svarstant miestui jautrių architektūros požiūriu zonų permainas.
Pasak „Kauno verslo rūmų” direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus, kuris įsitaisė už ekspertų nugarų, į naująjį kompleksą bus investuota 91 mln. litų. Į privatų verslą G. Buinevičius pateko, kai prieš porą metų atsistatydino iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus posto.
„Investicijos į šias statybas – tik pradžia, nes kartu bus rekonstruojamas ir „Respublikos” viešbutis, – sakė G.Buinevičius. – Jį mūsų įmonė valdo kartu su bendrove „AAA”.
Investicija į viešbučio rekonstrukciją sieks dar 120 mln. Lt.
Abu objektus verslininkai užsimojo pastatyti ir rekonstruoti iki 2009 metų pradžios.
„Darbus norėtume pradėti jau šiemet, bet tai priklausys nuo dokumentų tvarkymo formalumų”, – sakė vienas „Kauno verslo rūmų” akcininkų, nenorėjęs būti įvardytas spaudoje.
Ekspertams nepatiko, kad įgyvendinus tokį projektą, Kauno naujamiestis neteks savo dvasios. Sunyks esą iki šiol labai svarbi kultūros paveldo požiūriu duonos kepykla. Pasak jų, būtina išsaugoti ir sovietinę architektūrą, kad jų neužgožtų stikliniai pastatai.
Posėdyje dalyvavę paveldo sargai paaiškino, kad minėta kepykla neįtraukta į jokius paveldo apsaugos registrus. Galiausiai išryškėjo asmeninės ambicijos, kurios egzistuoja tarp Kauno architektų. Jų lyderis Gintaras Balčytis apgailestavo, kad 120 tūkst. litų konkursą konkursinėms sąlygoms parengti laimėjo ne Lietuvos architektų sąjungos nariai, su kuriais iš pradžių buvo sutarta, o A.Kančo projektavimo studija.
„Mes nesirengėme vien už konkurso sąlygų parengimą mokėti 120 tūkst. litų, kai detalaus plano parengimas kainavo 60 tūkst. Lt”, – kalbėjo vienas verslininkų.
Komiškumo situacijai pridėjo tai, kad niekas neatsiklausė užsakovų nuomonės, nors sklypas, kaip ir pats projektas, finansuojami iš privačių lėšų.
Vienas architektas net pasiūlė išpirkti prie pėsčiųjų tilto esančią „Statoil” degalinę, kuri esą kenkia bendrai architektūrai, bet nė neužsiminė, kas ir už kieno lėšas tai turėtų padaryti.
Po balsavimo 8 architektai iš 13 nusprendė, kad reikia skelbti naują atvirą konkursą apleistam kvartalui sutvarkyti. Vadinasi, A. Kančo projektą jie atmetė. Verslininkams tai sukėlė šypsenas. Vienas jų išeidamas pasakė: „Durnių laivas”.
A. Kančas laikomas vienu geriausių Kauno architektų. Kartu su Gediminu Jurevičiumi jis suprojektavo ir Kauno „Akropolį”.