Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą trikdo vėluojantis finansavimas, teigia jėgainės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas. Lėšas, kurias socialinėms reikmėms uždarant pirmąjį bloką skyrė Europos Sąjunga (ES), anot jo, Lietuva gavo, tačiau jos atominės elektrinės nepasiekė. Minėtas ES lėšas skirsto Centrinė projektų valdymo agentūra.
„Už praėjusius metus mes dar negavome nė vieno euro, mums dabar skolingi apie 22 mln. litų”, – sakė V. Ševaldinas. Anot jo, šias lėšas Ignalinos AE turėtų artimiausiu metu gauti, o kol kas socialinės programos finansuojamos pačios jėgainės apyvartos lėšomis.
V. Ševaldinas kritikavo iki galo nesureguliuotą lėšų skyrimo mechanizmą Lietuvos viduje. Kita finansavimo problema – tarptautiniai konkursai, kuriuose jų nugalėtojai numato mažesnes lėšas, negu realiai reikia projektams finansuoti. Su tokiais laimėtojais, nors konkursas įvykęs ir sugaištas laikas, AE pasirašyti sutarties negali. Tai jau Europos Komisijos ir kitų europinių institucijų ekspertų, kurie turi realiai įvertinti kainas, problema.
Ignalinos AE vadovas Vilniuje surengtame tarptautiniame forume ir konferencijoje apie atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo socialinius ir ekonominius aspektus bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymą sakė, kad Lietuva, įvertinusi kitų šalių patirtį, pasirinko nedelstiną AE uždarymo strategiją.
Socialinio sprogimo dėl jėgainės uždarymo V. Ševaldinas neprognozuoja, nes šia kryptimi sistemingai dirbama, o techniniai uždarymo klausimai, anot jo, daug sudėtingesni nei statant naują atominę, nes klaidų negali būti, kai dirbama su radioaktyviomis atliekomis.
Iš 5500 Ignalinos AE dirbusių žmonių iki jos restruktūrizavimo, kai buvo atskirti kai kurie sektoriai ir įsteigtos penkios naujos įmonės, dabar elektrinėje dirba 3200 darbuotojų, iš jų 500 užsiima sustabdyto pirmojo bloko eksploatavimu ir su tuo susijusių projektų rengimu. Likusieji darbuotojai dirba veikiančiame antrajame bloke. Iš viso AE uždarymo, demontavimo, radioaktyvių atliekų dezaktyvacijos ir kitiems darbams gali prireikti nuo vieno iki dviejų tūkstančių darbuotojų. Taip pat iš esamų darbuotojų atrenkami specialistai naujai atominei elektrinei. Vien aukštos kvalifikacijos inžinierių naujos AE kandidatų sąraše yra 200, kurių amžiaus vidurkis 30-33 metai.
Antrąjį AE bloką numatoma uždaryti iki 2009 metų pabaigos – iki to laiko planuojama iš pirmojo bloko į antrąjį perkelti tūkstantį panaudoto kuro kasečių iš jame buvusių 1660. Jau perkelta 270 kasečių, o 30 proc., arba 660 kasečių, liks pirmajame bloke, nes jose buvęs kuras iki galo panaudotas.
Visiškai išmontuoti jėgainę, patalpinti radioaktyvias atliekas į specialius konteinerius, o šiuos – į 50-100 metų saugojimo aikšteles ir atominės elektrinės apsaugos zonoje turėti „žalią pievelę” planuojama 2029-2030 metais.
Ūkio ministerijos sekretoriaus Artūro Dainiaus teigimu, Ignalinos AE lėšas uždarymui pagal „biurokratines taisykles gauna kompensaciniu principu” – pirma išleidžia, o po to pateikia dokumentus. Be to, keitėsi tam tikra tvarka, buvo netikslumų priimant sprendimus. ES lėšos Lietuvą yra pasiekusios, o šiuo metu derinamas jų pervedimas. Birželio mėnesį, anot A. Dainiaus, atominė jėgainė turi gauti gana dideles sumas.
Jis pažymėjo, kad AE taip pat sudaryta galimybė sukaupti apyvartos lėšų prieš perkant branduolinį kurą, todėl ji neturi įsiskolinimų bankams.
Šiuo metu AE uždarymo darbams pasirašyta sutarčių daugiau nei už 500 mln. eurų, iš jų didžiausią dalį sudaro pasiruošimo uždarymui projektai. Iki Lietuvos įstojimo į ES yra gauta 245 mln. eurų paramos, 2004-2006 m. jos skirta 320 mln. eurų ir 2007-2013 m. laikotarpiui – 837 mln. eurų. Iš šios paramos lėšų vykdomi ir kiti, susiję su AE uždarymu, energetikos bei socialiniai projektai.