Suomiai svajoja apie nuosavą būstą, kuris daugeliui tampa ne pagal kišenę. Tokią išvadą priėjo šalies statistinės tarnybos sociologai, atlikę išsamius tyrimus. Paaiškėjo, jog nuosavą būstą svajoja turėti 86 proc. šalies gyventojų, tačiau tik 67 proc. gyventojų nusišypsojo laimė jį turėti.
Kaip aiškina sociologai, tokią padėtį lemia ekonominės priežastys, nes nekilnojamasis turtas laikomas gera lėšų investicija.
Kas antras suomis norėtų gyventi nuosavame name, pavyzdžiui, ant ežero kranto. Tačiau tokia svajonė daugeliui lieka neįgyvendinama, ypač mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Šiuo metu tik 14 proc. nedideles pajamas gaunančių gyventojų gyvena nuosavame name, o tarp gyventojų su vidutinėmis pajamomis nuosavu namu džiaugiasi 40 procentų.
Suomijoje nekilnojamasis turtas yra brangus, o augant kainoms ir didėjant paskolų palūkanoms, pastaruoju metu svajonė turėti nuosavą būstą tampa dar sunkiau įgyvendinama.
Todėl sostinės regione vis daugiau gyventojų priversti pardavinėti turimą nekilnojamąjį turtą, kad padengtų skolas, ir stoti į eilę municipaliniam butui.
„Dabar kas mėnesį gauname apie 100 paraiškų socialiniam gyvenamajam būstui įsigyti iš tų, kurie ketina atsisakyti nuosavo būsto. Praėjusiais metais kas mėnesį sulaukdavome tik po 50 tokių paraiškų”, – sako Mari Randel (Mari Randell). Pasak jos, tokios paraiškos gaunamos iš žmonių su kukliomis pajamomis, kuriems paimtos paskolos tapo pernelyg didele našta.