Trisdešimtmečio daugiškio Danieliaus Jakubavičiaus vairuotojo darbo negalėtum priskirti prie meniškų specialybių net ir labai norėdamas. Todėl meniškos prigimties vyriškis nuo kasdienybės rutinos pabėga fotoaparatu fiksuodamas Daugų miestelio šiokiadienių ir šventadienių akimirkas, žmones, rūpesčių išvagotais ir laime spindinčiais veidais, kad laiko ir užmaršties dulkės ateinančioms kartoms neužklotų buvusio gyvenimo spalvų.
„Mintis fiksuoti nueinančio gyvenimo akimirkas kilo prieš daugelį metų, kai pradėjau ieškoti nuotraukų, susijusių su mano gimtaisiais Meškučiais. Kartais pavykdavo rasti, kartais – ne. Tekdavo įsivaizduoti, pasitelkus senolių pasakojimus, kaip atrodė vienas ar kitas žmogus, pastatas”, – prisiminė stimulą, paskatinusį imtis fotografijos, Jakubavičius.
Pradėdamas fotografuoti apie 2000 gyventojų turintį Daugų miestelį, Danielius prieš keletą metų savotišką praktiką atliko fotografuodamas Meškučių kaimo gyventojus prie savo sodybų.
„Padariau apie 100 nuotraukų ir palikau parduotuvėje, kad visi norintieji galėtų pasižiūrėti”, – pasakojo vyriškis.
Rita Krušinskaitė