J.Deppas stebisi „Karibų piratų” sėkme

Johhnis Deppas, Orlandas Bloomas, Keira Knightly ir Geoffre’is Rushas vėl savo kūrybines galias sujungia filme „Karibų piratai”. Šį kartą grėsmingi piratai susirinks pasaulio pakrašty.

Nuo pat pirmosios „Karibų piratų” filmo dalies (jau pasirodė ir Lietuvoje) visi aktoriai pelnė populiarumą, dėmesį ir „Oskaro” nominacijas. Johnnis Deppas „Oskaro” apdovanojimui yra nominuotas jau du kartus. Pirmą kartą – už pirmojoje „Karibų piratų” dalyje atliktą vaidmenį. Antrą kartą į J.Deppo rankas „Oskaro” statulėlė vos nepakliuvo už Peterio Peno autoriaus J.M.Barrie vaidmenį filme „Niekados šalies beieškant”.

Kapitonas Džekas, kurį vaidina J.Deppas, jau tapo žymiausiu XXI a. antiherojumi. Kol dauguma aktorių keičia savo stilių bei vaidmenis, J.Deppo vaidinamas kapitonas Džekas išlieka toks pats. Filmo režisierius Goras Verbinskis ir J.Deppas jau seniai sutarė, kad „Karibų piratų” pagrindinis herojus išliks koks yra ir nesikeis.

Štai ką apie legenda tapusio pirato Džeko vaidmenį pasakoja aktorius J.Deppas.

– Kodėl nemetate šio vaidmens, o vis prie jo sugrįžtate?

– Tiesiog jaučiu, kad dar turiu ką pasakyti šiuo vaidmeniu. Manau, kad dar yra dalykų, kuriuos galima padaryti. Tokiu vaidmeniu kaip kapitono Džeko galima daug daugiau pasakyti. Šis vaidmuo linksmas, todėl smagu vaidinti. Nelaukiu dienos, kai su kapitonu Džeku teks atsisveikinti.

– Ar yra dar kokių nors filme nepasirodžiusių piratų nuotykių, kuriuos norėtumėte suvaidinti?

– Kelionė laiku. O kodėl gi ne? Manau, kad viskas, ką iki šiol sukūrė scenarijaus autoriai ir režisierius, yra nuostabu. Jie tikrai praplėtė ribas.

– Kiek turi laisvės improvizuoti atlikdamas šį vaidmenį?

– Manau, kad bet ką darydamas turiu jausti tam tikrus rėmus, pagrindinį karkasą. Tačiau kiekvieną akimirką filmavimo aikštelėje bandau sugalvoti, kaip geriau būtų juostai. Improvizuojama beveik visada. Kartais originalių idėjų kyla skaitant scenarijų. Kai tik užgimsta kokia mintis, įterpiu ją į scenarijų ir bėgu pasitarti su režisieriumi, scenarijaus autoriais ir aktoriais, ar mintis gera. Smagiau būna, kai pradedi improvizuoti neapgalvotai, inertiškai. Tuomet visi puola į trumpalaikę paniką. Pamatai visų natūralias reakcijas.

– Ar nustebote, kad „Karibų piratai” taip išpopuliarėjo?

– Labai nustebau. Ir dabar dar stebiuosi, kad filmui ir jo herojams taip gerai sekasi. Maniau, kad niekada neteks vaidinti tokiame didžiulę sėkmę patyrusiame filme. Pasirodo, klydau.

– Kaip reaguojate į tai, kad neigiamas herojus kapitonas Džekas pritraukė tiek daug gerbėjų?

– Tai išties keista. Nustebau, kad tiek daug žmonių palaiko tokį herojų. Ypač po to, kai svarbių „Disney” veikėjų buvau sukritikuotas už šio vaidmens interpretaciją.

– Ar ilgai reikėjo jus įkalbinėti, kad grįžtumėte filmuotis filmo tęsinyje?

– Jei filmo scenarijus geras ir mane suintriguoja, nedvejodamas sutinku vaidinti filme. Norėčiau ir toliau kurti kapitono Džeko vaidmenį, nes labai savanaudiškai mėgaujuosi būdamas šio herojaus kailyje. Man patinka būti kapitonu Džeku jau vien dėl to, kad jis smagus. Filmuodamasis šioje juostoje nepatyriau akimirkos, kad grįžęs į persirengimo kambarį imčiau skaičiuoti, kiek už tai gausiu pinigų. Man niekada taip nebuvo. Jei filmo kūrėjai parašys dar vieną gerą scenarijų, aš neabejodamas vėl persikūnysiu į kapitoną Džeką. Idėja apie dar vieną „Karibų piratų” dalį mane išties intriguoja.

– Kaip atsirado ta išskirtinė kapitono Džeko eisena?

– Kapitono Džeko kūno kalba susiformavo dėl didžiulio karščio. Ilgam laikui užsidariau saunoje (to nerekomenduočiau kitiems). Maniau, kad tai padės įsijausti į vaidmenį žmogaus, kuris ilgam įkalinamas laive, karštoje kajutėje. Ką padarė sauna? Didžiulis karštis ir ankšta patalpa, žinoma, paveikė mano judesius – juk joje būti labai nepatogu. Taip ir atsirado pirato judesiai.

– Ar pasiilgstate vaidmenų, kuriuos kada nors esate atlikęs?

– Žinoma. Kaskart, kai pradedu vaidinti kokį nors herojų, manyje įsijungia laikrodis. Jis tiksi ir primena, kad artėja laikas, kai teks su vaidmeniu atsisveikinti. Nors ir negražu mano amžiaus vyrui prisipažinti, bet po paskutinių filmavimų aš dažniausiai šiek tiek depresuoju, nes žinau, kad nebesugrįšiu ten, kur buvau.

– Ar mėgstate vaidinti komedijose?

– Į kiekvieną savo vaidmenį stengiuosi įterpti komedinių elementų, net jei vaidmuo rimtas. Kartais komiškumas nelabai tinka, bet man tai išeina natūraliai, taigi tokie žaidimai kartais ir pasiteisina. Aš visada stengiuosi į vaidmenį įdėti kuo daugiau linksmumo.

– Kaip pasikeitė jūsų santykiai su Holivudu? Dabar juk tenka daug laiko ten praleisti?

– Penkerius metus teko gyventi tai Amerikoje, tai Prancūzijoje. Tai man neleidžia pasinerti į Holivudo pasaulį. Aš taip atitolęs nuo įžymybių gyvenimo, kad net nežinau, kas yra žvaigždė, o kas – ne. Nežinau, kuris turtingas, kuris vargšas, kam sekasi, o kuris visiškas nevykėlis. Nežinau, kas uždirba daug pinigų, o kas – ne. Ir man tai labai patinka.

– Ar save laikote netipiška kino žvaigžde?

– Netipiška kino žvaigžde? Skamba kaip kažkokia keista liga.

– Ar savo karjerą įsivaizdavote tokią, kokia ji yra dabar?

– Džiaugiausi, kai pabėgau iš televizijos serialo, kuriame filmuodavausi penkias dienas per savaitę ir nuo septynių iki devynių mėnesių per metus. Tačiau ši patirtis man buvo nepakeičiama. Tai kas, kad tuo metu galvojau, jog mano darbas – visiškas šlamštas. Nejaučiau jokio kūrybinio pasitenkinimo. Filmuodamasis televizijos seriale buvau nervingas, jaučiausi kaip kalėjime. Žinau, kad skamba baisiai, bet aš tiesiog jaučiau sieną priešais save.

– Tai kaip jūs atsikratėte televizinių vaidmenų?

– Tiesiog ėmiau ir išėjau. Pradėjau vaidinti filmuose, nesigailėdamas to, ką buvau patyręs praeityje. Pagaliau dariau tai, ką visą laiką norėjau daryti. Didžiuojuosi visais savo vaidmenimis ir patirtimi.

– Kas nutinka, kai iš kino teatro filmai patenka į televiziją?

– Negaliu žiūrėti filmų, kurie kurti kino teatrui, o rodomi per televiziją. Prancūzijoje teko žiūrėti vieną juostą, kuri buvo įgarsinta prancūzų kalba. Viskas atrodė taip netikra. Po dešimties minučių išjungiau televizorių ir išėjau.

– Ar jūsų dukra supranta, ką jūs darote?

– Kol kas ne. Ji dar nesuvokia, kad jos tėtis aktorius. Kartą restorane viena moteris jos paklausė, kuo jos tėveliai užsiima. Ji atsakė, kad mama yra dainininkė. Tuomet moteriškė pasidomėjo, ką veikia tėtis. Dukra atsakė, kad jos tėtis yra piratas.

– Sūnus tikriausiai irgi dar per mažas?

– Taip. Jis dar tik mokosi kalbėti.