Siekis pereiti prie biokuro gali padidinti maisto kainas ir paskatinti miškų kirtimą, perspėjama aplinkosaugininkų ataskaitoje, praneša BBC.
Didžiosios Britanijos vyriausybė ir Europos Sąjunga (ES) teigė, jog iki 2020 metų 10 proc. viso kuro automobiliuose turėtų sudaryti biokuras.
Tačiau „Co-op Insurance Society” tyrimas rodo, kad šio tikslo įgyvendinimas gali turėti itin neigiamų padarinių aplinkai.
Prieš keletą dienų Jungtinės Tautos (JT) ataskaitoje išplatino panašius perspėjimus ir pažymėjo, jog biokurą būtų efektyviau naudoti šilumos ir elektros generavimui, o ne transportui.
Biokuru laikomas bet koks degus kuras, pagamintas iš augalų. Jis vertinamas kaip galimas sprendimas sustabdyti klimato kaitą, nes biokuras gali sustabdyti anglies dvideginio dujų emisiją.
„Co-op Insurance Society” ataskaitoje pažymima, kad biokuras turi ateitį, tačiau dabartiniai tokio spartaus vartojimo augimo tikslai gali turėti nenumatytų padarinių.
Vyresnysis Didžiosios Britanijos vyriausybė patarėjas profesorius Diteris Helmas (Dieter Helm) teigė: „Tokie biokuro vartojimo tikslai sukels gana radikalius pasikeitimus žemės ūkyje ir turės nemenkos įtakos maisto kainoms ir bendram žemės ūkiui”.
Ataskaitoje pažymima, jog maždaug 9 proc. pasaulio žemės ūkiui tinkamos žemės gali prireikti pakeisti vos 10 proc. pasaulio transporto kuro.
Tai reiškia, jog biokuro gamyba gali sumažinti žemės plotus, skirtus maisto gamybai šalyse, kur jau egzistuoja badas.
„Žmonės kerta atogrąžų miškus ir augina augalus biokurui”, – sakė profesorius.
„Pagalvokite apie tų miškų kirtimui sunaudojamą energiją ir apie klimatui dėl medžių praradimo daromą žalą. Pagalvokite apie tų laukų sėjimą ir kultivavimą bei paties kuro transportavimą”, – prašė D. Helmas.