Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačinskis) šeštadienį pareiškė, kad Lenkija negali pritarti tokiai balsavimo sistemai, kokia numatyta Europos Sąjungos (ES) konstitucinėje sutartyje, tačiau neužsiminė ją vetuosiantis.
„Lenkija negali priimti tokios balsavimo sistemos dėl tos paprastos priežasties, kad Lenkija yra šalis, kuri neabejotinai prarastų daugiausia, – spaudos konferencijoje teigė L.Kaczynski. – Jokia save gerbianti valstybė negali likti rami, matydama tokią įvykių eigą <...> bet Lenkija nenori piktnaudžiauti savo veto teise”.
ES pirmininkaujanti Vokietija viliasi šiemet atgaivinti įstrigusią ES konstituciją ir galbūt sumažinti ją iki nedidelės apimties sutarties, kurioje būtų numatytos institucinės permainos, kaip manoma, išsiplėtusiai ES padėsiančios efektyviau veikti.
Panašu, kad nei Vokietija, nei kitos didžiosios Europos valstybės nenori iš naujo pradėti derybų dėl balsavimo sistemos, kuriai dar iki 2005 metų, kai į valdžią atėjo L.Kaczynskio „Įstatymo ir teisingumo” partija, pritarė visos ES narės, įskaitant ir Lenkiją.
Konservatyvusis L.Kaczynskis ir jo dvynys brolis Jaroslawas (Jaroslavas), einantis Lenkijos ministro pirmininko pareigas, pareiškė, kad konstitucinę sutartį pasirašiusi kairiųjų administracija išdavė šalies interesus. Vis dėlto jis nori likti prie esamos balsavimo sistemos, kuri Lenkijai suteikia beveik tiek pat galių kaip ir Vokietijai.
Tačiau diplomatai teigia, kad Varšuva nenori būti vienintelė sutartį blokuosianti valstybė, nors ji Lenkijai suteiktų mažesnę balso teisę.
Susitaikymo ženklan L.Kaczynskis pareiškė, kad išrinktojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) pasiūlyta sutrumpinta konstitucinės sutarties versija yra „labai įdomi”.
L.Kaczynskis taip pat įžvelgia gera žadančių permainų Vokietijos pasiūlyme padidinti ES valstybių narių galias: „Tai reiškia daugiau galių nacionalinėms valstybėms ir mažiau – Briuseliui, ir tai sutampa su mūsų nuomone”.