Medaus derlius šiemet itin sėkmingas. Medunešis dar nesibaigė, tačiau bitininkai pastebi, kad jau dabar prinešta kur kas daugiau medaus nei pernai. Dėl didesnės pasiūlos prognozuojama, kad medaus kainos sumažės.
Šalies medaus rinkoje galima įsigyti ne tik lietuviško, bet ir importuojamo bičių produkto. Prekybos centruose, turguose paklausiausias yra Lietuvos bitininkų medus, tačiau šią vasarą žmonės jį perka vangiai.
Medunešis nesibaigė
Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Jonas Balžekas „Klaipėdai” sakė, jog šiemetinis medaus derlius tiksliai dar nežinomas, apskaičiuoti bus galima tik pasibaigus medunešiui. Tačiau jau dabar bitės prinešė žymiai daugiau medaus nei pernai.
Gausiu medaus derliumi džiaugiasi ir Klaipėdos bitininkų draugijos pirmininkas Kazimieras Kudriavcevas: „Šiemet tikrai medaus bus. Net pas mus pajūryje, kur vyrauja nepalankūs vėjai, o tolimesniuose rajonuose – dar daugiau”. Klaipėdos rajono Dauparų kaime gyvenantis bitininkas turi 70 bičių šeimų. Viena šeima šiemet vidutiniškai prinešė 10-15 kilogramų medaus. Iš viso K. Kudriavcevas prikopinėjo apie 800 kilogramų šio produkto. Tačiau derlius dar nesibaigė – paskutinis kopimas bus rugpjūčio viduryje. Pasak draugijos pirmininko, dėl didesnės pasiūlos medus šiemet bus pigesnis. Pats bitininkas litrą medaus parduoda už 20 Lt. Turguose kainos yra kiek didesnės – 22-25 Lt už vieną litrą.
Mažesnė apyvarta
Uostamiesčio turguose medumi nuo birželio pradžios prekiaujantys žmonės teigė, jog šiemet klaipėdiečiai ne itin gausiai perka šio produkto. „Ypač vyresni žmonės tokiu metu jau pirkdavo medų žiemai, nes vasarą mažiau moka už komunalines paslaugas, todėl lieka truputį pinigų. Bet dabar – pasidomi kainomis arba perka mažai”, – sakė turguje medumi prekiaujanti Irena Burjaniec. Tikėtina, jog žmonės laukia, kol medus dar atpigs.
Sumažėjusi medaus apyvarta vasaros metu pastebima ir prekybos centruose. „Norfos” atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis teigė, jog šiltesniu metų laiku, medaus parduodama apie 30 procentų mažiau nei šaltuoju. Vidutiniškai per mėnesį „Norfos” prekybos centruose parduodama apie 5 tonas medaus. Klaipėdoje „Norfa” suprekiauja apie 8 procentus viso tinkle parduodamo medaus.
Paklausesnis lietuviškas
Prekybos centruose siūlomas lietuviškas bei importuotas medus. Kaip minėjo „VP Market” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė, jų parduotuvėse prekiaujama medumi ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokietijos, Italijos bitininkų. Lentynose galima rasti medaus su įvairiais priedais bei skirtingų fasuočių – nuo vadinamo vieno šaukšto (plastikinis 25 g indelis) iki litrinių stiklainių.
„Iki” bei „Norfos” tinklo parduotuvėse prekiaujama kelių rūšių medumi iš Lietuvos bei užsienio. „Iki” galima rasti importuoto medaus iš Prancūzijos bei Lenkijos, „Norfos” – tik iš Lenkijos. Nemažą pardavimų kiekį sudaro dirbtinis medus. D. Ryliškio teigimu, jis sudaro apie 30 procentų viso „Norfoje” parduodamo medaus. Visų tinklų parduotuvėse lietuviškas, tiek natūralus, tiek dirbtinis, yra paklausesnis už importuotą.
Importas didesnis
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau yra importuojama užsienietiško medaus nei eksportuojama lietuviško į kitas šalių rinkas. Pavyzdžiui, 2002 metais medaus importas buvo apie 12 kartų, 2004 – apie 5 kartus didesnis už eksportą. Kaip teigė Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas J. Balžekas, Lietuvos medaus eksportas dar nėra susiformavęs. „Be to, importuotojams svarbiausia yra biznis. Pavyzdžiui, Kinijoje, Rusijoje, Ukrainoje jie nuperka medų kur kas mažesnėmis kainomis nei iš mūsų bitininkų ir vėliau parduoda Lietuvoje. Tačiau lietuviškas medus yra kokybiškesnis”, – komentavo J. Balžekas.
Klaipėdos bitininkų draugijos pirmininkas taip pat teigė, jog importuoti naudinga, nes užsienio medus yra pigesnis, o lietuviškos prekės kaina aukštesnė. „Mūsų lietuviško medaus gamybos pajėgumai nėra stabilūs, kad galėtume tą rinką išlaikyti. Vienais metais medaus gali būti beprotiškai daug, kitais – trūkti. O rinkoje tuščios vietos negali būti”, – sakė K. Kudriavcevas. Anot jo, daug medaus įvežama iš Ukrainos, nes ten jis superkamas labai mažomis kainomis. Importuotas medus gali būti pardavinėjamas ne tik prekybos centruose, bet ir turguose.
Įtaria apgaudinėjant
Bitininkas pastebėjo, jog turguose pasitaiko prekiautojų, kurie apgaudinėja pirkėjus, skelbdami, jog medus yra lietuviškas, o iš tikrųjų – importuotas. Nepalankiai K. Kudriavcevas vertino ir medaus prekybos lauke sąlygas. Neretai prekeiviai medaus neapsaugo nuo saulės spindulių. Jį, kaip ir vaistus, sako bitininkas, reikia laikyti tamsioje vietoje.
Šiemet net ir šviežias medus labai greitai kristalizuojasi. Pirkėjai dažnai prašo skysto medaus, todėl nustemba, kai bitininkas gali pasiūlyti tik kieto. „Jie manęs klausia, kodėl turguje galima ištisus metus nusipirkti skysto medaus. Akivaizdu, jog jį šildo. Žinoma, jei iki 40 laipsnių Celsijaus pašildo – medus nepraranda savo gerųjų savybių, tačiau tai labai ilgas procesas”, – pasakojo K. Kudriavcevas.
Atidžiai apžiūrėti
Turguje medų pardavinėjantys prekeiviai neslėpė, jog žmonės į skystą medų ypač nepatikliai žiūri pavasarį, abejoja, ar jis yra šviežias. Tačiau, anot turguje bičių produktais prekiaujančios I. Burjaniec, šiltuoju metų sezonu jiems net neapsimokėtų kaitinti medaus. „Be to, nesinori to daryti, nes žmonės nebepasitikės, o juk visada norisi, kad pirkėjas sugrįžtų”, – sakė prekybininkė.
Medų pirkdami turguje, žmonės turėtų jį atidžiai apžiūrėti. „Žinoma, turguje galima pirkti medų, tačiau reikia žiūrėti, kad jis po išsukimo būtų fasuotas tik vieną kartą”, – sakė K. Kudriavcevas. Tai įmanoma atskirti plika akimi – medaus konsistencija turi būti vienoda, ant paviršiaus ir šonuose matosi nusistovėjusios gliukozės juostelės. Jei šviežias medus dar nesusikristalizavo ir tebėra skystas – tai pakabinus šaukštu ir paleidus žemyn iš 20 centimetrų aukščio, medus turi varvėti ne tiesia linija, o vyniotis.
Rizikingas verslas
K. Kudriavcevas pastebėjo, jog šiemet bitininkai sulauks ir lietuvių pamėgto liepų medaus. Paprastai bitės jį neša kas ketverius metus. Netrukus liepų medų suks ir pats K. Kudriavcevas. Šiemet medų jis suko jau tris kartus. Pasak jo, būna metų, jog per visą medunešio sezoną derlių tenka sukti tik vieną kartą.
Ankstyvo pavasario medus pas K. Kudriavcevą šiemet yra baltos spalvos, antrojo ir trečiojo sukimo – tamsesnis. Bitininkas sakė, jog būsimas liepų medus bus skaisčiai geltonas. Medaus spalva priklauso nuo augalų, iš kurių bitės renka nektarą. „Jei pavasarį bitės būtų nešusios daugiau iš kiaulpienų, medus būtų buvęs geltonesnis. Tačiau jos labiau skrido į sodus. Baltas medus gali būti labai geras, tačiau jis nėra prekinis, nes žmones atbaido jo išvaizda”, – pasakojo K. Kudriavcevas.
Norint pragyventi vien iš bityno, K. Kudriavcevo nuomone, jame turėtų būti apie 200 bičių šeimų. Medaus derlius yra neprognozuojamas, verslo sėkmė priklauso nuo gamtos sąlygų ar pačių bičių. Pasak draugijos pirmininko, didelių nuostolių ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių bitininkai prieš porą metų patyrė, kai dėl nežinomos ligos išmirė daug bičių.
Gina Kubiliūtė