Šiemet uostamiestyje užregistruota daug nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų. Jaunieji klaipėdiečiai ne tik atiminėja centus iš bendraamžių, bet vykdo ir sunkius nusikaltimus – plėšikauja, švaistosi peiliais, grobia blogai saugomą įvairių miesto įmonių turtą.
Labai dažnai nusikaltimus paaugliai vykdo susibūrę į gaujas arba kartu su nemažą patirtį turinčiais vyresniais nusikaltėliais. Policijos pareigūnai beveik kiekvieną parą sulaiko po kelis nusikalsti linkusius paauglius, tačiau labai dažnai įstatymams verčiant tenka juos paleisti. Todėl kitą naktį juos vėl galima sutikti miesto gatvėse.
Kiekvieną naktį patruliuojantys policijos pareigūnai pasakoja, kad tamsiu paros metu gatvėse jie sutinka daug nuotykių ieškančių agresyvių nepilnamečių, pridarančių daug rūpesčių. Patruliai teigia, kad jiems daug lengviau susitvarkyti su suaugusiais nusikaltėliais nei su paaugliais. Šių dienų nepilnamečiai – labai įžūlūs ir netgi žiaurūs. Jie gerai žino savo teises ir tuo naudojasi. Dėl įvairių nusikaltimų sulaikyti paaugliai nė kiek nesibaimindami įžeidinėja pareigūnus, grasina ir gąsdina apskųsią juos prokuratūrai, o neretai tyčia patys susižaloja ir apkaltina tuo policininkus. Ypač įžūlūs būna anksčiau jau teisti nepilnamečiai. Policijos areštinėje jie išeina tikrus „universitetus”. Ten suaugusieji nusikaltėliai greitai jiems išaiškina, kada ir kaip reikia elgtis, kad išliktum nenubaustas.
Todėl labai dažnai policijos pareigūnai susiduria su dilema – uždaryti nepilnametį į areštinę ar išleisti namo.
Ir vienas, ir kitas sprendimas turi savų trūkumų. Nusikaltusio paauglio neuždarius į areštinę, jam bei jo draugams gali susidaryti klaidinga nebaudžiamumo nuojauta, skatinanti vėl ir vėl nusikalsti. Tačiau kai nepilnametis pakliūna į areštinę ir ilgokai pagyvena kartu su vyresniais bei nusikalstamo gyvenimo patyrimo turinčiais kalinamaisiais, galima sakyti, jog tokio paauglio likimas jau nulemtas – į areštinę jis grįš dar ne kartą.
Albinas Strumyla
Klaipėdos apskrities VPK atstovas spaudai