Nors per pastaruosius du mėnesius pasiūla antrinėje nekilnojamojo turto rinkoje lenkia paklausą, kainos ir toliau išlieka aukštos. Nekilnojamojo turto kainų pokyčiai antrinėje rinkoje priklauso nuo pardavėjų ir pirkėjų ištvermės: jeigu nusileis pastarieji, kainos gali kristi, praneša „Nordea banka” Latvijoje ekspertai.
Kaip paaiškino banko „Nordea Banka” Būstų kreditavimo plėtros skyriaus vadovė Ilona Sedleniecė, gyventojai užėmė „laukimo” pozicijas – ar iš tikrųjų nieko nepasikeis ir kainos nekris, ar, atvirkščiai, Latvijos laukia griūtis nekilnojamojo turto rinkoje.
Ekspertai atkreipia dėmesį į opoziciją tarp pirkėjų ir pardavėjų. Vieniems reikalingas būstas, kitiems – pinigai. Vieni, pasverdami savo finansines galimybes ir nekilnojamojo turto kainą, kruopščiai ieškosi sau būsto, kiti – nenori nusileisti ir pasirengę laukti. Beje, atsiradus realiam pirkėjui, pardavėjai jau dabar simboliškai nuleidžia kainą, pripažįsta nekilnojamojo turto agentai.
Būtent nuo to, kiek laiko pasirengę laukti tiek pardavėjai, tiek pirkėjai, priklauso antrinės rinkos ateitis, tvirtina „Nordea banka” ekspertai.
Būsto kaina gali kristi, jei pardavėjai, planavę gauti pinigų už savo nuosavybę iki tam tikro termino ir nesulaukę pirkėjų, nutars nuleisti kainą, kad galėtų greičiau parduoti nekilnojamąjį turtą.
Kita vertus, pripažįsta ekspertai, „atvėsinti” pardavėjus gali vyriausybės antiinfliacinis planas – konkrečiai, apmokestinimas 25 proc. mokesčiu nuo nekilnojamojo turto pardavimo. Logiška, jeigu pardavėjas padidins būsto kainą ta suma, kurią jis turi atiduoti valstybei. Tačiau tai reiškia ir taip nepigaus būsto brangimą. Todėl toks žingsnis – mažai tikėtinas.
Be to, ekspertai prognozuoja kainų augimą ir pirminėje būsto rinkoje, dėl ko džiūgauja pardavėjai ir statytojai. Šiuo metu jie nekalba apie jokį kainų mažėjimą, atvirkščiai – laukia jų augimo.