Armėnų genocido dienai paminėti Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje šiandien atidaroma fotografijų paroda, kurioje dvi savaites bus eksponuojami ikigenocidinio laikotarpio, genocido metų ir šiandienos Armėnijos vaizdai.
Žinia, gūdų 1915 m. balandį, kai Europoje griaudė Pirmojo pasaulinio karo kanonada, dalį Armėnijos (Rytų Anatoliją) užėmusios Osmanų imperijos vidaus reikalų ministras išleidžia potvarkį, skelbiantį armėnus imperijos priešais. Mat Turkija kare su Rusija buvo Vokietijos sąjungininkė, o tuometinė Armėnija buvo padalyta į dviejų imperijų – Rusijos ir Osmanų – zonas.
Apie 60 tūkst. armėnų tarnavo turkų, o 200 tūkst. – Rusijos armijoje. Turkai pralaimi mūšį po mūšio ir dėl to apkaltina Osmanų kariuomenėje tarnavusius armėnus bei jų pagalbininkus Stambule.
Visuotinis armėnų tautos genocidas prasidėjo 1915 metų balandžio 24-ąją, kai Konstantinopolyje imta areštuoti armėnų inteligentijos šviesulius. Sunaikinusi juos Turkijos valdžia nuosekliai vykdė Vakarų Armėnijos, Kilikijos ir kitų Osmanų imperijos provincijų gyventojų armėnų masines žudynes ir deportacijas. 1915-1916 metų armėnų tautinio ir kultūrinio genocido metu žuvo per 1,5 mln. nekaltų armėnų, dar pusė milijono buvo priverstinai išblaškyti po visą pasaulį – šimtai tūkstančių armėnų išvaryti į Sirijos ir Mesopotamijos dykumas, kur mirė nuo bado ir epidemijų.
Turkų agresijos prieš siekiančius nepriklausomybės armėnus metais, prasidėjusiais dar 1894 ir besitęsusiais iki 1922, su šaknimis išrauta ir sutrypta 3 tūkstančių metų Armėnijos kultūra – be pėdsakų sunaikinta tūkstančiai neįkainojamos vertės senovinių rankraščių, daugybė ankstyvosios krikščionybės laikotarpio šedevrų, sudeginta šimtai religinių pastatų, daug šventovių paversta mečetėmis.
Šis tragiškas tautos laikotarpis kasmet balandžio 24-ąją minimas viso pasaulio armėnų. Klaipėdos veikianti armėnų bendrija „Van” šiai datai paminėti surengė fotografijų parodą, kurioje dvi savaites bus eksponuojami įvairių laikotarpių Armėnijos vaizdai, žmonės, fragmentai.
Vienas iš Klaipėdos bendruomenės aktyvistų Garnik Kazarian pasakoja, jog P. Domšaičio galerijoje vieną patalpos sieną puoš ikigenocidinio laikotarpio Armėnijos nuotraukos, kitą – genocido metų vaizdai, ant trečiosios bus eksponuojami šiandienos Armėnijos kadrai, kuriuos užfiksavo šioje šalyje viešėjęs fotografas Antanas Stanevičius.
„Tai yra skaudi mūsų tautos istorija. Dar iki šiol ginčijamasi, ar tikrai buvo armėnų genocidas. Vis dėlto daugiau nei dvidešimt šalių vyriausybių (tarp jų – ir Lietuva) oficialiai pripažino jį buvusį, nors pati Turkija su tuo nesutinka”, – pasakojo G. Kazarian.
Armėnų bendruomenės narys sako, jog ir paroda rengiama tam, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie tragišką jo tautos likimą.
Į parodos atidarymo ceremoniją, prasidėsiančią 16.30 val., sukviesti armėnų sekmadieninės mokyklos vaikai, kurie atliks trumpą muzikinę programą grodami smuiku bei pianinu, mokytojai, istorikai, svečiai iš kitų Lietuvos regionų ir visi kiti neabejingi armėnų tautos istorijai.