Dabar save gerbiančios firmos pasidaro labai gražius ir brangius laiptus įkopti į kontorą. Šiltomis vasaros dienomis ant tų laiptų mėgsta susėsti benamiai valkatos ir pafilosofuoti apie gyvenimą be rūpesčių, nes mieste suolelių jau nebeliko.
Jie ne tik trukdo klientams patekti į kontorą, bet dar leidžia baisią smarvę, kuri veržiasi į buveinės vidų. O ten šlipsuoti vyrai šlipsuotą darbą dirba. Ir moterys brangiausiais kvepalais išsikvepinusios.
– Eikit iš čia! – veja šutu prasmirdusius valkatūnus firmos tarnautoja.
Tie neklauso, todėl netrukus atvažiuoja saugos tarnybos griozdai.
– Kuri kam vieta niežti? – klausia keturkampiai vyrai.
Bastūnus kaip vėju nupučia.
Po kurio laiko valkatos grįžta atgal, bet jau nesėda ant tų marmurinių laiptelių. Geriau einam iš čia, nusprendžia laisvo oro direktoriai.