Absoliuti dauguma uostamiesčio abiturientų rinkosi savąją Alma Mater.
Pasibaigus bendrajam priėmimui į šešiolika šalies universitetų, paaiškėjo, jog Klaipėdos dvyliktokai liko ištikimi gimtajam miestui.
Lieka uostamiestyje
Pasak Klaipėdos universiteto Priėmimo komisijos atsakingojo sekretoriaus Jono Bukančio, į šią uostamiesčio aukštąją mokyklą siekė patekti net 1 738 mūsų miesto jaunuoliai.
„Palyginkime: sostinės universitetus rinkosi 380, o Kauno – 360 Klaipėdos abiturientų”, – pridūrė docentas.
Ne pirmus metus Priėmimo komisijai vadovaujantis ir su stojančiaisiais nuolat bendraujantis J.Bukantis žino, kad klaipėdiečiai Vilnių ir Kauną dažniausiai renkasi dėl teisės ir medicinos studijų. Jų nėra Klaipėdos universitete.
Nori vadovauti
” Viešasis administravimas – jėga! Turėsiu gerą valdišką darbą!” – krykštavo mergina, šią savaitę pakviestųjų studijuoti sąraše išvydusi savo pavardę.
Abiturientai tikisi, kad po viešojo administravimo studijų jiems atsivers ministerijų bei savivaldybių administracijų durys. Jie taip pat bus laukiami ir privačiame sektoriuje.
„Viešasis administravimas – nauja studijų programa. Stojantieji ją gali rinktis trečius metus. Šiemet tai buvo pati populiariausia studijų programa. Jos pageidavo 2 271 jaunuolis, kai dieninėse mūsų universiteto studijose tėra 20 vietų”, – taip apie didelį konkursą kalbėjo J.Bukantis.
Muzika – be dėmesio
Likusios populiariausių studijų programų penketo pozicijos yra šios: socialinis darbas (pageidavo 1 544 stojantieji), politikos mokslai (1 433), psichologija (1 187). Klaipėdos universitete šioms programoms numatyta po 20 studijų vietų.
Į 70 jūrų ūkio ekonomikos studijų programos vietas pretendavo 1 495 stojantieji.
„Mažiausiai dėmesio sulaukė muzikos pedagogikos bei muzikos teorijos ir istorijos studijų programos. Jas pasirinko vos keli abiturientai”, – sakė J.Bukantis.
Padaugės inžinierių
Sovietmečiu numenkintas inžinieriaus darbas tampa vėl reikalingas. Šalyje daugėjant statybų ir atsigaunant pramonei, vis daugiau jaunimo renkasi inžinerinius mokslus.
„Pernai statybų inžineriją pageidavo studijuoti apie 200, šiemet – 736 jaunuoliai. Praėjusiais metais mechanikos inžineriją rinkosi apie 100, šiemet – 408 stojantieji”, – palygino J.Bukantis.
Daug neįstojo
Šią savaitę paskelbus kviečiamųjų studijuoti sąrašus, ne visi šoko iš laimės.
Šiemet pagal bendrąjį priėmimą į šalies universitetus bei Vilniaus kolegiją stojo 35 930 žmonių. Pasisekė maždaug trečdaliui.
„Ašarojančių nemačiau, jaunimas tvardė jausmus”, – dalinosi įspūdžiais J.Bukantis.
Jis atkreipė dėmesį, kad nereikia prarasti vilties. Rugpjūčio 4 dieną universitetuose bus skelbiamas papildomas priėmimas į laisvas studijų vietas.
„Pernai vien Klaipėdos universitete buvo apie 60 tokių vietų”, – pridūrė docentas.
Jaunimui atviras ir kitas kelias – stoti į aukštąsias neuniversitetines mokyklas – kolegijas. Jose, išskyrus Vilniaus kolegiją, priėmimas tęsis ir rugpjūtį.
Niekada nevėlu
Stoti į universitetą galima ir sukūrus savarankiško gyvenimo pagrindą.
Šią savaitę klaipėdietė Inga Albrikienė neslėpė savo džiaugsmo. 25 moteris įstojo ten, kur siekė. Studijuos slaugą Sveikatos mokslų fakultete. Pasisekė įstoti į valstybės finansuojamą vietą.
Baigusi M.Mažvydo vidurinę mokyklą ji studijavo kinezioterapiją Klaipėdos kolegijoje. Ištekėjo, augina sūnų Almantą. Jam greitai bus dveji metai.
„Tikiu, kad įmanoma suderinti šeimą, darbą ir studijas universitete”, – šypsojosi kosmetikos konsultante dirbanti klaipėdietė.
Audronė Gliožerienė