Pralauši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Kas tai? Sako, kiaušinis – pasaulio pradžios simbolis. Kai plyšta žiemos skraistė ir iš po gruodo nualintos žemės pakyla pirmas gležnas daigelis. Papučia vėjas, kvepiantis pavasariu, ir gamtos atgimimą nedrąsiai pradeda skelbti vyturys. Ateina Velykos…
Velykos – didžiausia metinė liaudies kalendoriaus pavasario šventė. Jų data nustatoma pagal mėnulio ciklą po kovo 21 dienos, pirmą sekmadienį, prasidėjus mėnulio pilnačiai. Po Velykų prasisėdavo vasarojaus sėja. Šioje šventėje krikščioniškieji elementai (Jėzaus Kristo prisikėlimas) susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kuriose buvo garbinama deivė Žemyna – Žiedkelė. Tai archaiška šventė, susijusi su papročiu garbinti medžius, kurie pirmieji pradeda rodyti gyvybės ženklus. Šios šventės metu įvairiose Lietuvos vietose buvo naudojami ne tie patys medžiai: Žemaitijoje, Užnemunėje ir dalyje Vidurio Lietuvos šventai verbai naudojamas kadagys. Rytų Lietuvoje – žilvitis, kitose vietose varijuojama.
Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatiunga reikšmė, nes jis – gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis, jis simbolizuoja gyvenimo atsinaujinimą.