Žemėtvarkininkų klaidas dangsto valdžia

Suklydęs žmogus stengiasi ištaisyti savo klaidą ir jos daugiau nebekartoti. Suklydęs žemėtvarkininkas ar matininkas – atvirkščiai. Jų klaidas dangsto apskričių pareigūnai, privengia išsamiau problemas gvildenti Seimo kontrolieriai, net ir teismai bodisi ieškoti teisingumo.

Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis vienoje pirmųjų savo spaudos konferencijų pranešė, kad Vilniaus rajone, mieste, kai kuriose savivaldijose žemės reformai sėkmingai baigti pritrūks… žemės. Jos stoką mėginama kompensuoti naujove, kurios išradimo autoriai dirba žemėtvarkoje. Pavyzdžiui: savininkui sumanius parduoti savo atkurtą nuosavybę, iš jo reikalaujama iš naujo matuoti sklypą. Pamatavus paaiškėja, kad sklypo ribos kažkodėl per dešimtmetį pasikeitė, mat dalį turėto miško žemėtvarkos specialistai atidavė kitam. Taip nutiko LŽ ankstesnio straipsnio herojui Aleksui Albinui Karpičiui Trakų rajono Kozelkiškių kaime. Panaši istorija minti valdžios slenksčius privertė ir Praną Pečkaitį iš Elektrėnų savivaldybės Krivašiūnų kaimo.

Pranešimas – mirusiam tėvui

Garbaus amžiaus sulaukęs Šakių rajone Veršupių kaime mirė Jonas Pečkaitis. Po tėvo mirties jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldėjo sūnus Pranas. Įrodymų dėl žemės nuosavybės archyvuose nerasta, tad Šakių teismas nustatė juridinės reikšmės faktą, kad senasis Pečkaitis turėjo du hektarus žemės nuosavybės. Sūnus paprašė žemę perkelti ten, kur gyvena iki šiol – Vievio seniūnijoje, kuri priklausė Trakų rajonui.

Iš Šakių Trakų žemėtvarkos skyriui buvo atsiųsta išvada, kad Jonas Pečkaitis turi teisę atkurti du hektarus nuosavybės Vievio seniūnijoje. Tuo metu dirbęs žemėtvarkos specialistas R.Nenartavičius išsiuntė pranešimą mirusiam asmeniui. Pranešimo būta svarbaus: jame nurodyta, kad 2000 metų liepos 5 dieną vyks pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę Vievio seniūnijos Ausieniškių kadastro vietovėje, susirinkimas. Laiškas išsiųstas liepos 1 dieną. Jis grįžo su pašto žyma, kad laiško gavėjas miręs.

Pažeidė procedūrą

Paveldėtojas Pranas prarado galimybę pretenduoti į žemės nuosavybės atkūrimą. Elektrėnų savivaldybės Vievio žemėtvarkos specialistė Teresa Važnevičienė ir šiandien nejaučia klydusi. Gauta išvada iš Marijampolės apskrities nepateko pretendentui.

Paprastai tokie pranešimai įteikiami asmeniškai pasirašant arba siunčiant registruotu laišku ne vėliau kaip 10 dienų iki susirinkimo. Kodėl žemėtvarkininkai pažeidė šią procedūrą? Pasak Pečkaičio, Važnevičienės pareiga buvo išaiškinti pretendentui, kokius dokumentus pristatyti, o ji to nepadarė.

„Dėl žemėtvarkos specialistų darbo aplaidumo ir vilkinimo nebuvau įtrauktas į eilę atkurti nuosavybę”, – pasakojo dar ir šiandien teisybės bei teisingumo ieškantis žmogus.

Neatgauna sklypo prie namų

Pečkaičiui žemėtvarkininkai pažadėjo projektuoti lygiavertį sklypą, tačiau šalia namų valdos jos nebeliko – ši žemė atiteko kitam šeimininkui. Beje, ja buvo leista naudotis tik kaip asmeninio ūkio žeme.

Santykius su šeimininkais, sugebėjusiais gauti didesnę žemės riekę, nei priklauso, Pečkaitis sprendė teismuose. Tik jis ir šiandien įsitikinęs, kad niekam nerūpėjo atstatyti teisingumą. Nuo 2001-ųjų Krivašiūnų kaimo gyventojas Pranas, būdamas neįgalus, gana sunkiai vaikštantis, apkeliavo kone visas valdžios institucijas, bylinėjosi teismuose. Atsakymus į jo prašymus padėti rašė ankstesnės kadencijos Seimo nariai Gediminas Dalinkevičius, dabartiniai parlamentarai Alvydas Sadeckas, Artūras Skardžius, Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, keletas Vilniaus apskrities viršininkų.

Vienintelis kiek konkretesnis atsakymas Pečkaitį pasiekė 2003 metais iš Vilniaus apskrities administracijos. Jame paaiškinta, kad parengus Ausieniškių kadastro vietovės žemės projektus, „bus sprendžiamas ir šalia jūsų namų valdos esamo žemės sklypo suprojektavimo klausimas”. Deja, ir šiandien niekas nepajudina piršto spręsti Pečkaičio problemą. Galbūt todėl, kad stebėdamas, kaip žemės reforma vyko Elektrėnų krašte, jis nenutylėjo to, kas šiandien paskendo teisinės sistemos brūzgynuose.

Buvęs teisingumo ministras Gintautas Bužinskas, atsakydamas piliečiui Pečkaičiui, sugebėjo paaiškinti apie galimybę suteikti pirminę nemokamą teisinę pagalbą. Šiukštu, tik vienąkart tuo pačiu klausimu. Kitaip tariant, niekam neparūpo patikrinti, o kaip vykdomi pareigūnų pažadai paprastam piliečiui. Jie niekaip nevykdomi, nes per pastaruosius metus išaugo kone neįveikiama siena, kurią galima būtų pavadinti žemėtvarkos klanu. Ne vienas negražiai pagarsėjęs specialistas sėkmingai darbuojasi tose pačiose šiltose vietose, kuriose dirbo ir prieš dešimtį ar daugiau metų.

Tie patys veidai

Štai Elektrėnų žemėtvarkai vadovauja buvusi vyr. specialistė Ona Zelenkauskienė. Buvęs vedėjas Vytautas Vėželis po 2003-2004 metų žemgrobių skandalo Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo atleistas iš darbo. Į darbą jis buvo sugrąžintas teismo sprendimu. Dabar Vėželis susikeitęs vietomis su Zelenkauskiene ir dirba vyr. specialistu. Neprarado jis nė vieno iš daugybės įsigytų sklypų savo, žmonos, dukters vardais.

Paklaustas apie tuos sklypus Vėželis nenoriai prisiminė, anot jo, surengtą puolimą, kai kažkam reikėjo parodyti vykstančią kovą su žemgrobiais. Seimo kontrolieriai, iškėlę viešumon faktus, kad Elektrėnų žemėtvarkininkai kone pirmieji išsidalijo žemes, atidavė surinktą medžiagą prokuratūrai. Ten ilgokai užtrukęs ikiteisminis tyrimas baigėsi šnipštu.

„Mano tėviškė prie Elektrėnų. Mūsų turėta nuosavybė dabar užlieta. Jei ten būčiau atsiėmęs natūra, daug daugiau hektarų priklausytų mūsų šeimai”, – teigė Vėželis. Jam, kaip vietos žmogui, Elektrėnuose gimusiam, augusiam ir daugelį čionykščių žmonių pažįstančiam, liūdna matyti nuskriaustuosius.

„Daug žmonių patyrė skriaudų. Iš tiesų, įstatymų painiava apraizgė reformą. Buvo labai skubama. Kita vertus, mes irgi priklausomi nuo matininkų, o jie mums neatskaitingi, ir mes net neturime teisės jų kontroliuoti. Štai kodėl tiek daug padaryta klaidų”, – sakė Vėželis.

Paklaustas, ar nekerštauja Pečkaičiui vilkindamas jo žemės nuosavybės grąžinimo istoriją, Vėželis tai paneigė.

„Nepykstu ir nekerštauju, nors mane ir atleidę buvo dėl jo skundų. Suvokiu, kad vadovaudamiesi žmoniškumu turėtume spręsti jo klausimą greičiau. Tačiau dabar skrupulingai laikomės įstatymų. Jo žemės bylą, kiek žinau, sprendžia Žemėtvarkos skyriaus vedėja”, – paaiškino pašnekovas.

Nekompensuota skriauda

Šioje papasakotoje Pečkaičio istorijoje akivaizdu, kas, kada ir kaip suklydo. Bet matininkai Nenartavičius bei K.Ratkevičius, kilus žemgrobių skandalui, spėjo išeiti iš darbo. Vievio žemėtvarkininkė Teresa Važnevičienė irgi negalėtų jaustis nuskriausta. Tik Pečkaitis vis dar vaikšto po įvairias institucijas, ieškodamas savo teisybės, kuri galėtų triumfuoti, jeigu kam nors rūpėtų ištaisyti padarytas klaidas.

Specialistams nerūpi

Straipsnio pradžioje minėjome Aleksą Albiną Karpičių, panorusį parduoti savo sklypą. Jis buvo apgautas Trakų rajono žemėtvarkininkų. Skyriaus vedėjas Algis Podrezas pripažino, kad buvo padaryta matininko klaida – apsiriko matuodamas. Kodėl ji taisoma nuskriaudžiant ir apgaunant savininką antrąkart? Šįkart atimant gero užaugusio pušyno nemenką plotą.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Juozas Zinkevičius parengė savininkui gerą atsakymą: reikėjo nepasirašyti ant nubraižyto sklypų ribų patikslinimo plano. O Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėjas Podrezas ir Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė Irena Stankevičienė sakė, kad be savininko parašo nebus tikslinami įregistruoto sklypo rodikliai.

Ponas Karpičius kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, tačiau šios istorijos biurokratinis aspektas jos specialistų nesudomino.