Tarptautinio Laisvės alėjos atnaujinimo konkurso projektai tapo viena labiausiai kauniečių aptarinėjamų temų
Laisvės alėjoje, ties Miesto sodu, pastatyta palapinė tapo haid parku. Miestiečiai apžiūrinėja palapinėje eksponuojamus atvirajam tarptautiniam urbanistinių architektūrinių idėjų konkursui „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė” atsiųstus projektus, garsiai ir audringai diskutuoja, rašo atsiliepimus ir balsuoja už labiausiai patikusią pėsčiųjų gatvės atnaujinimo viziją.
Veiks iki vėlaus vakaro
Pagerėjus orams ir įrengus papildomą apšvietimą, vakar buvo pratęstas ekspozicijos darbo laikas. Iki sekmadienio su Laisvės alėjos atnaujinimo idėjomis bus galima susipažinti nuo 10 ryto iki vėlaus vakaro. Naktimis parodą saugo „Jungties” darbuotojai. Nuo antradienio konkursinių projektų paroda veiks Kauno paveikslų galerijoje.
Ekspozicijoje budinti Renata patvirtino, kad palapinę žmonės gausiai lanko nuo pat ryto iki vakaro. Tačiau „Kauno diena” įsitikino, kad pats parodos lankymo pikas – pietų metas, kai Laisvės alėjoje gausu pietauti ar apsipirkti susirengusių miestiečių.
Būrelis bendrovės „Omnitel” darbuotojų kaip tik metė į balsavimo urną lapelius su jiems labiausiai patikusio projekto numeriu. Ant visų lapelių buvo užrašytas tas pats numeris. „Taip nusprendėme kartu pietaudami ir diskutuodami”, – paaiškino vienas kostiumą vilkintis jaunuolis.
Diskutavo apie liepas
Parodą kaip smagią atrakciją per pietų pertrauką vertinantys „Omnitel” darbuotojai buvo linkę daugiau pakalbėti apie jiems patikusias Laisvės alėjos atnaujinimo idėjas, tačiau juos nutraukė priėjęs senyvas vyras. „Ar jūs žinote, kiek mums, Lietuvos partizanams, kainavo Laisvė?” – garsiai patetišku tonu į „Omnitel” bendradarbių būrelį kreipėsi vyriškis. Jis ką tik buvo apžiūrėjęs projektą, kuriame siūloma nugriauti Laisvės paminklą, todėl buvo labai susijaudinęs. „Omnitel” darbuotojai nebuvo linkę diskutuoti su partizanu, tad apsisuko ir nuėjo. Netrukus kitame palapinės gale užvirė dar viena miestiečių diskusija. Šį kartą – dėl Laisvės alėjos liepų. Dvi moterys žadėjo nė už ką neleisti jų iškirsti, o du žilagalviai vyrai kalbėjo apie tai, kad ne liepos yra esminis pėsčiųjų gatvės pertvarkymo klausimas. „Laisvės alėjos liepos vis vien – vos gyvos. Įrengiant klombas, supilta pusmetris žemių, ir liepos neleistinai sukeltos. Kad Nemuno saloje žaliuosiuose plotuose norima įkurdinti uždelsto veikimo bombą, tai tikrai blogai”, – sakė vyrai.
Patiko požeminiai garažai
Energetikos specialistu prisistatęs Gediminas prisipažino, kad jis šioje parodoje ne viską supranta. „Profesionalams šie brėžiniai gal ir aiškūs, bet ne specialistams – nelabai”, – sakė jaunuolis. Jis pastebėjo, kad būtų gerai, jei parodoje budėtų architektai, padedantys susigaudyti brėžiniuose ir planuose. Gediminui pritarė ir keletas netoliese stovėjusių moterų.
Pirmąją Laisvės alėjos atnaujinimo konkurso parodos dieną ekspozicijoje budėjo specialistas, tačiau vakar apie pietus jo nesimatė. „Man čia viskas suprantama”, – tikino užkalbinta Margarita. Tačiau projektuotoja dirbanti moteris pastebėjo, kad eksponuojami projektai – „saldūs, greitai padaryti brėžiniai”, kuriems trūksta „realybės jausmo ir įsigilinimo į socialines Kauno realijas”. Studentai Andrius ir Jaunius, nešini „Kauno dienos” laikraščiu, prisipažino atėję pažiūrėti „tų požeminių garažų po Laisvės alėja” ir „studentų kavinių kvartalo”. Tuo, ką pamatė, sakė liko patenkinti.
Žilvinė Petrauskaitė