Beaviečiaudama Karmėlavos apylinkėse, į šešių metrų gylio kanalizacijos šachtą įkrito J.Jablonskio gimnazijos valytoja Valerija Sinkevičienė. Pavojinga ertmė prižėlusiame žmogaus aukščio avietyne atsirado vagims nugvelbus šulinio dangtį.
Laimė, pusamžė moteris uogavo ne viena. Tačiau kartu buvusiai jos suaugusiai dukrai prisišaukti pagalbą pavyko tik po gero pusvalandžio.
Pati negalėdama niekuo padėti vandenyje iki juosmens atsidūrusiai mamai, šoko ištikta duktė nesugebėjo išsikviesti pagalbos ir turėtu mobiliuoju telefonu. Išbėgus pagalbos į kelią, ne iš karto pavyko susistabdyti ir pravažiuojančias mašinas. Sustojo tik septintas iš stabdytų automobilių.
Sąmyšio būta nemažo
Pirmasis į pagalbos šauksmą sureagavęs Kauno termofikacijos elektrinės katilų mašinistas-operatorius Viktoras Baryšnikovas tą trečiadienio vidurdienį vežė iš Karmėlavos kapinių jo tėvų kapą pašventinusį popą. Likus apie penkiems šimtams metrų iki pagrindinės Karmėlavos gatvės, kelyje blaškėsi perbalusi jauna moteris paklaikusiomis akimis.
„Iš pradžių buvo neįmanoma suprasti, nei kas atsitiko, nei kokios pagalbos reikia, – vakar „Kauno dienai” pasakojo V.Baryšnikovas. – Galų gale paaiškėjo, kad netoliese, avietyne, į šulinį įkritusi moters mama”.
Pasak pašnekovo, duktė buvo tokia susijaudinusi, kad ne iš karto rado ir maždaug už šimto metrų esančią nelaimės vietą. „Jos beieškant, su sūnumi vos neįkritome į kitą atvirą šulinį, kurių, kaip paaiškėjo, čia – ne vienas, – prisimena V.Baryšnikovas. – Aptikus nelaimėlę, ji jau buvo gerokai nusilpusi: ir iš skausmo lūžus kojai, ir nuo pastangų laikytis iš paskutiniųjų už šulinio apačioje esančios laiptelių pakopos”.
„Jeigu moteris būtų praradusi sąmonę, ji galėjo nuskęsti, – įsitikinęs V.Baryšnikovas. – Vandens ten buvo nemažai”.
Kol atvyko V.Baryšnikovo iškviestos specialiosios tarnybos, vyriškis laikė nelaimėlę virš vandens, užmetęs moteriai ant rankos kilpą, pasidarytą iš automobilyje rastos virvės.
Profesionalai nenuvylė
Pranešimą apie nelaimę Pilėnų miške, ties Karmėlavos seniūnijos Margavos kaimu (taip oficialiai įvardyta miško proskyna ties naujosiomis Karmėlavos kapinėmis), Kauno ugniagesiai gelbėtojai gavo keliolika minučių po dvylikos.
Įvykio vieton pasiųsta Elektrėnų gatvėje įsikūrusios komandos autocisterna pasiekė Karmėlavą per dvylika minučių.
Dar po dešimties minučių nelaimėlė jau buvo ištraukta. Apsivyniojęs virvę, vienas gelbėtojas, padedamas kolegų, nusileido į šachtos apačią. Netrukus ta pačia virve iš šulinio iškelta ir moteris.
Greitosios pagalbos medikai nuvežė V.Sinkevičienę Raudonojo Kryžiaus ligoninės traumatologams. Penkiasdešimt septynerių metų pacientei konstatuotas kulnikaulio lūžis.
Uždėjus langetę, moteris išleista į namus. Pasak susižalojusią mamą lydėjusios dukters, po dešimties dienų, kai praeis sutinimas, lūžusį kaulą medikai ketina sugipsuoti.
Ties nelaimės vieta likusius mamos ir dukters dviračius Kaunan parvežė ir saugojo, kol ateis viena iš šeimininkių, ugniagesiai.
Aukų galėjo būti daugiau
Nukentėjusiosios duktė Loreta Slavinskienė, J.Jablonskio gimnazijos budėtoja, vakar jau buvo atsigavusi po šoko ir negailėjo padėkos žodžių ir ugniagesiams gelbėtojams, ir pirmajam pagalbon atskubėjusiam vyriškiui, kurio duomenų per tą sumaištį taip ir neužsirašė.
L.Slavinskienė prisipažino vienu metu jau maniusi, kad jos mamai nepadės niekas. „Atsimenu, tik pradėjome uogauti – dėjau į kibirėlį pirmą saują, kai staiga išgirdau garsą, primenantį metalo kritimą. Po jo sekė pliūpsnis į vandenį, – pasakojo nelaimės liudytoja. – Aviečių krūmai bei jose bujojančios piktžolės buvo virš galvos. Per juos mamos, kuri turėjo aviečiauti kažkur netoliese, nesimatė. Tačiau netrukus kažkur iš po žemių pasigirdo jos balsas: „Įkritau”.”
L.Slavinskienė prisimena, kad iš karto pradėjo blaškytis. Pirmiausiai vos pati neįkrito į gretą esantį taip pat atvirą šulinį: ją spėjo perspėti mama. Belieka tik įsivaizduoti, kada būtume sužinoję apie šią nelaimę, ir ar būtų pavykę atkurti jos aplinkybes, jeigu paskui mamą būtų įkritusi ir dukra. Pasak pašnekovės, po apžėlusiu avietynu buvo kažkokie mūriniai pamatai, kuriuose žiojėjo ne viena kiaurymė. Viduje matėsi vamzdžiai.
„Laimė, kad krisdama mama neatsitrenkė į juos galva, – prisimena L.Slavinskienė. – Belieka stebėtis ir kaip ji, lūžusia koja, dar sugebėjo ant vieno iš vamzdžių užsiropšti”.
Pribloškiantis abejingumas
L.Slavinskienė prisipažįsta, kad, jai visiškai sutrikus, mama dar pati bandė vadovauti gelbėjimo darbams: liepė dukrai ieškoti pagalio, o kai paaiškėjo, kad neužteks jėgų į jį įsikabinti, skambinti gelbėtojams. Pašnekovė prisipažįsta nesugebėjusi ir to – jos rinktas skaičių kombinacijas telefonas atmetinėjo. Pagalbos numerio 112 pašnekovė teigia nežinojusi.
Beliko bėgti į kelią, kuriame, deja, susidurta su pribloškiančiu žmonių abejingumu: net šeši vienas paskui kitą į kapines važiavę automobiliai pravažiavo nesustoję.
Atrodo, kol kas nelabai ieškoma ir šios palyginti laimingai pasibaigusios nelaimės kaltininkų, nors po pranešimo apie įvykį į brūzgynus ties keliu, vedančiu į naująsias Karmėlavos kapines, sugužėjo ir įvairių specialiųjų tarnybų, ir Karmėlavos valdžios atstovų.
Vakar Kauno rajono policija dar buvo neapsisprendusi, ar pradės dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą: buvo duotas nurodymas patikrinti tarnybiniame pranešime apie nelaimę išdėstytus faktus.
„Jeigu nukentėjusioji turės pretenzijų, tyrimą pradėsime, – teigė pareigūnai. – Bandysime nustatyti, kas minėtos trasos šeimininkas ir kiek jo elgesyje prižiūrint savo turtą galėjo būti aplaidumo. Jokio pranešimo apie pavogtus minėtos trasos šulinių dangčius mes nesame gavę”.
Sunki kaltųjų paieška
Karmėlavos policijos nuovados vadovas Erlandas Stanionis po šio įvykio prisiminė, jog panaši nelaimė Karmėlavos seniūnijoje jau buvo pernai.
„Tada į vieną neuždengtą šulinį Ramučiuose taip pat įkrito ir susižalojo žmogus. Tik ana nelaimė įvyko tamsiu paros metu, – pasakojo pareigūnas. – Deja, dėl ano įvykio pradėtą ikiteisminį tyrimą teko nutraukti: paaiškėjo, kad šulinys niekam nebepriklauso”.
Karmėlavos seniūno pavaduotoja Vida Balčiūnienė po „Kauno dienos” skambučio vakar skubiai atliko savąjį tyrimą.
„Nors nebeveikianti kanalizacijos trasa Jonava-Kaunas, į kurią įkrito uogautoja, – mūsų seniūnijos žemėse, ji – Jonavos rajono savivaldybės balanse, – po skambučio kolegoms į Jonavą tvirtino valdininkė. – Sužinoję, kas atsitiko, kolegos prižadėjo artimiausiu metu pavojingas ertmes uždengti naujais dangčiais”.
„Dalį darbo už kolegas iš karto po nelaimės atliko mūsų seniūnija, – pasakojo valdininkė. – Įsmeigėme perspėjančias vėliavėles, aptvėrėme įvykio vietą specialia juosta”.
Valdininkai sukruto
Jonavos rajono savivaldybėje „Kauno dienai” teigta, kad minėta kanalizacijos trasa – ne jų turtas. „Išsiaiškinome, kad ji – UAB „Jonavos vandenys” balanse, – baigiantis darbo dienai, už poros valandų po „Kauno dienos” skambučio, savąjį tyrimą jau buvo atlikusi Jonavos rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto skyriaus vyresnioji specialistė Ona Plėštienė. – Bendrovės vadovai jau mums atsiskaitė, kad šuliniai uždengti”.
Valdininkės žodžius „Kauno dienai” patvirtino UAB „Jonavos vandenys” direktoriaus pavaduotojas Simas Krasnikovas. „Po pietų buvo uždengti visi trys šuliniai, – tvirtino jis. – Ši trasa nebeveikianti, tačiau mes prisipažįstame, jog prižiūrėti ją turėjome. Paskutinį kartą mūsų darbuotojai ten lankėsi pavasarį: šuliniai dar buvo su dangčiais”.
Valdininkų įsitikinimu, žmonės turėtų būti atidesni ir patys.
Greta Čižinauskaitė