Seimo NATO reikalų komisija linkusi manyti, jog reikėtų pratęsti iki 2010 metų Lietuvos karių dalyvavimą dabar vykstančiose tarptautinėse operacijose, o dėl galimų misijų Pietų Kaukaze ir Afrikoje spręsti, kai iškils poreikis prie jų prisijungti.
Tai BNS penktadienį sakė NATO reikalų komisijos pirmininkas Jonas Čekuolis po Aviacijos bazėje Zokniuose įvykusio išvažiuojamojo komisijos posėdžio.
„Komisijos narių nuomone, būtų tikslinga pritarti dabartinių misijų pratęsimui, o dėl naujų, kai jos bus, Krašto apsaugos ministerija turėtų teikti naujus projektus”, – sakė J.Čekuolis.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, savo ruožtu, po NATO reikalų komisijos posėdžio BNS sakė, kad ministerijos atstovai pristatys misijų planus Seimo frakcijoms ir komitetams bei teiks pavasario sesijoje atnaujintą projektą.
„Komisijos nariai palankiai sutiko misijų Afganistane ir Kosove pratęsimą trejiems metams, bet dėl Irako – buvo nuomonių, kad reikia planuoti trumpesniais periodais”, – sakė J.Olekas.
Kovo viduryje Seimas grąžino Krašto apsaugos ministerijai jos teiktą nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma sankcionuoti karių dalyvavimą tarptautinėse misijose iki 2010 metų pabaigos. KAM siūlė nustatyti, kad tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Centrinės ir Rytų Afrikos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose dalyvautų 420 karių.
Šiemet skelbta, kad metų antroje pusėje planuojama atšaukti karių būrį iš Irako, ten paliekant nedideles irakiečių karių mokymo pajėgas bei štabų karininkus. Be to, šiemet planuojama į antiteroristinę operaciją Pietų Afganistane siųsti Specialiųjų operacijų pajėgų eskadroną „Aitvaras” – maždaug 4 dešimtis specialiųjų operatorių.
Seimo narius sutrikdė siūlymai siųsti karius į operacijas Afrikoje ir Pietų Kaukaze – vadinamuosiuose įšaldytuose konfliktuose Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Kalnų Karabache. Dėl tokių taikos palaikymo misijų diskutuoja Europos Sąjunga, tačiau konkrečių sprendimų nepriimta. Daugiau kaip prieš dešimtmetį de facto nuo Gruzijos atsiskyrusiose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje dislokuoti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, daugiausia – Rusijos taikdariai, kurių vaidmuo vertinamas kontroversiškai.
Be to, projekte buvo numatyta, kad Lietuva prisijungtų prie Jungtinių Tautų tarptautinių operacijų Centrinės ir Rytų Afrikos regione, tačiau siųstų tik štabų karininkus į operacijų vadavietes Europoje, o ne kovinius dalinius į Afriką.
Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių paramos saugumui pajėgų (ISAF) operacijoje Afganistane (137 kariai), daugianacionalinių pajėgų vykdomoje operacijoje Irake (58 kariai). Europos Sąjungos vadovaujamoje operacijoje (ALTHEA) Bosnijoje ir Hercegovinoje dalyvauja l karys, NATO vadovaujamoje operacijoje Kosove (KFOR) – 32 kariai.
Kaip sakė NATO reikalų komisijos pirmininkas J.Čekuolis, išvažiuojamame komisijos posėdyje KAM atstovai taip pat pristatė NATO ekspertų peržiūrėtus ir įvertintus Lietuvos dalyvavimo NATO pajėgų planavimo procese planus bei supažindino su NATO sankcionuota Baltijos šalių oro policijos misija bei jos perspektyvomis.
„Esame įsitikinę, kad ši sąjungininkų misija turėtų būti tęsiama ir kitame dešimtmetyje”, – sakė J.Čekuolis.
Įgyvendinant Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimą dėl oro policijos misijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos padangėje, Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) bazėje Zokniuose prie Šiaulių nuo 2004 metų kovo pabaigos dislokuojamos įvairių NATO šalių įgulos su naikintuvais. Penktadienį misiją iš Belgijos KOP kontingento su naikintuvais „F-16” perėmė Prancūzijos greitojo reagavimo dalinys su naikintuvais „Mirage 2000”. NATO karinė vadovybė jau parengė sąjungininkų kontingentų rotacijos planą 2007-2008 metų.