Atkurti nuosavybės teises į žemę iki 1995 metų birželio 1 d. Kauno miestui priskirtoje teritorijoje yra pateikta 13002 prašymai. Šiuo metu priimta daugiau apie 6700 sprendimų atkurti nuosavybės teises į beveik 1400 ha žemės plotą.
,,Kai po keturiolikos mėnesių pertraukos ( tuo metu Z.B. Kazakevičius buvo vidaus reikalų viceministru – aut. pastaba) grįžau į apskritį, pirmasis mano klausimas buvo žemėtvarkos darbuotojams – kiek Kauno mieste į priekį pasistūmė žemės grąžinimas. Atsakymas gerokai nuliūdino”, – sakė Kauno apskrities viršininkas.
Šiuo metu už Kauno mieste turėtą žemę sklypai dar nesuteikti 6500 piliečių. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistų teigimu, miesto teritorijoje esančioje laisvo fondo žemėje galėtų būti suprojektuota ne daugiau kaip 1500 naujų žemės sklypų. Galutinio tikslaus šių sklypų skaičiaus Kauno miesto savivaldybė apskrities viršininko administracijai dar nepateikė, tačiau akivaizdu, kad apie 5000 pretendentų negalės gauti naujų žemės sklypų.
,,Todėl šiandien galima drąsiai prognozuoti, kad Kaune pamažu bręsta bombos sprogimas,”- teigė Z.B. Kazakevičius. Čia patenkinta tik 21 proc. prašymų, laisvų žemės plotų yra labai mažai, o žmonės vis dar lūkuriuoja ir tikisi, kad jų tai nepalies.
Todėl Kauno apskrities viršininko administracija stengiasi aktyviau spręsti kompensavimo kitais būdais klausimus, teikiant eilėse laukiantiems piliečiams atitinkamus pasiūlymus ir aiškinant situaciją.
Neseniai gyventojus dėl žemės grąžinimo Kauno mieste problemų priminėjo Seimo kontrolieriai. Ir jų, ir Kauno apskrities viršininko administracijos nuomonės dėl šios problemos sprendimo sutapo – siūloma inicijuoti, kad Lietuvos veterinarijos akademijai bei Lietuvos žemės ūkio universitetui mokslo ir mokymo reikmėms skirtos žemės plotai būtų sumažinti.
.Lietuvos veterinarijos akademijai mokslo ir mokymo tikslams skirtos žemės teritorijoje nuosavybės teisės dar neatkurtos 80 piliečių į beveik 400 ha žemės, o Lietuvos žemės ūkio universitetui skirtos žemės teritorijoje – 101 piliečiui į 250 ha žemės plotą.
Šioms mokymo įstaigoms skirta žemė yra strategiškai patogiose vietos, dabartinė jos rinkos vertė yra keliasdešimt kartų didesnė už valstybės numatytą kompensacijos dydį, todėl piliečiai pagrįstai atsisako už valstybės išperkamą žemę imti kompensaciją pinigais. Dėl tos pačios priežasties pretendentai nesutinka imti ir lygiaverčius žemės sklypus, kadangi juos jau galima pasiūlyti tik atokesniuose Kauno apskrities rajonuose. Laisvos valstybinės žemės plotai Kauno apskrityje skelbiami apskrities tinklapyje www.kaunas.aps.lt skyrelyje ,,Žemėtvarka”.
,,Taip pat vertėtų peržiūrėti metodiką, pagal kurią skaičiuojama miesto teritorijoje esančios valstybės išperkamos žemės vertė”, – teigia Z.B. Kazakevičius.
Žemės savininkai nenoriai renkasi kitus atlyginimo būdus, kadangi jų turėtos žemės įvertinimas, atliekamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, neatitinka dabartinės realios šios žemės rinkos vertės. O juk piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme bei kituose teisės aktuose yra aiškiai nurodomas valstybės išperkamo turto ir perduodamo nuosavybėn neatlygintinai kito turto lygiavertiškumo principas.
Siekiant paspartinti nuosavybės teisių į Kauno mieste turėtą žemę atkūrimo procesą, Kauno apskrities viršininkas siūlo ir kitus variantus. ,,Suradus galimybę žmonėms už turėtą žemę kompensuoti pelningų įmonių akcijomis, šios problemos sprendimas pagreitėtų”, – įsitikinęs Z.B. Kazakevičius.
Šiuo metu piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą atsilyginama šių valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinių bendrovių akcijomis: ,,Lietuvos telekomas”, ,,Lietuvos jūrų laivininkystė”, Rytų skirstomieji tinklai ir Vakarų skirstomieji tinklai. Visų įmonių vienos akcijos nominali vertė – 1 litas.
Prašymus atkurti nuosavybės teisę Kauno mieste yra pateikę 13456 pretendentai. Šis skaičius nuo anksčiau minėto skiriasi todėl, kad po 1995 metų birželio 1 dienos prie Kauno miesto buvo prijungtos kelios teritorijos. 2001 metais priėmus Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo įstatymo pataisas dėl visos laisvos išlikusios žemės grąžinimo natūra, apie 85 procentai žemės reformos Kauno mieste buvo pradėta iš naujo.
,,Taip pat nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės reformos procesui didelę neigiamą įtaką daro dažnas teisės aktų keitimas. Dauguma poįstatyminių teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės) nutarimų, ministrų įsakymų) įsigalioja juos paskelbus ,,Valstybės žiniose”. Tai daugeliu atvejų žemėtvarkos skyriams sudaro papildomus darbus , kurių nuolat daugėja. Problema būtų išspręsta, jeigu poįstatyminiuose teisės aktuose būtų nustatyti vėlesni jų įsigaliojimo terminai po paskelbimo arba tam tikri pereinamieji laikotarpiai”, – teigia Kauno apskrities viršininkas.
Dar viena pakankamai svarbi problema yra per mažas teritorinių žemėtvarkos skyrių darbuotojų skaičius, kuris susidarė dėl nepakankamo finansavimo.2001metais žemėtvarkos skyriuose buvo nepagrįstai sumažintas darbuotojų skaičius, panaikinant 85 etatus.
Esant dabartiniam darbuotojų skaičiui žemėtvarkos skyriai nepajėgūs teisės aktuose nustatytais terminais rengti nuosavybės teisių atkūrimo bei kitų su žemės reforma susijusių dokumentų. Žemėtvarkos skyriams įvairiais teisės aktais nuolat pavedamos naujos funkcijos, tačiau papildomas finansavimas neskiriamas. Dėl šios problemos sprendimo jau ne kartą buvo kreiptasi į Vyriausybę, Finansų bei Žemės ūkio ministerijas, tačiau šis klausimas dar neišspręstas.
Vilma Kasperavičienė