Klaipėdoje – pirmasis šiais metais organų donorystės atvejis.
Sekmadienio naktį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) jauna pacientė tapo organų donore. Giminių sutikimu, mirusiosios organai – akių ragena, širdies vožtuvai ir inkstai – pratęs kitų ligonių gyvenimą.
Šis organų donorystės atvejis šiemet KUL pirmasis.
Ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio teigimu, mirusios pacientės artimieji pageidavo neskelbti detalesnės informacijos. Jis spėja, kad taip elgtis jie gali dėl religinių ar kitokių įsitikinimų, galbūt aplinkinių žmonių nuomonės baimės.
Sekmadienio naktį, gavus artimųjų sutikimą, paaukoti organai buvo išgabenti į Nacionalinį organų transplantacijos biurą (NOTB).
Anot V. Janušonio, organai aukojami itin retai – sutikimo atvejų būna vienas iš dešimties. Pasitaiko, kad viena artimųjų pusė, pavyzdžiui, motina, sutinka aukoti, o tėvas prieštarauja.
Pernai KUL buvo užregistruoti 9 organų donorystės atvejai.
Lietuvoje po truputį pratinamasi savo valią po mirties dovanoti organus ar audinius išreikšti Donoro kortelėje. Tiesa, tam pasiryžusiųjų Klaipėdos apskrityje nėra daug.
NOTB duomenimis, Klaipėdos apskritis pagal Donoro kortelių skaičių yra šeštoje vietoje – valią dovanoti organus ar audinius yra pareiškę 7 gyventojai. Šiuo atžvilgiu pirmauja Vilniaus ir Šiaulių apskritys.
Vasario mėnesį panorusių užpildyti Donoro korteles Lietuvoje gerokai padaugėjo – sulaukta 113 tokių asmenų, o sausį tokių buvo tik 72. Dažniausiai po mirties dovanoti savo organus sutinka 31-40 metų gyventojai. Šiuo metu Donoro korteles turi 6 430 asmenų.
Pasak V. Janušonio, jeigu ligoninėn ir patenka asmuo, anksčiau pareiškęs valią dovanoti savo organus, medikai apie tai nieko nežino – sprendimą dėl organų paaukojimo vis tik lemia pokalbiai su artimaisiais.