Usūrinis šuo – pirmasis pasiutligės židinys Kaune

Kaune nustatytas pirmas šiais metais pasiutligės židinys. Kovo viduryje į gyvenamojo namo kiemą Raudondvario plente priklydus usūriniam šuniui gyventojas į įvykio vietą iškvietė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus specialistus, kurie besiblaškantį gyvūną išvežė į savo būstinę. Pastipus usūriniam šuniui Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Kauno teritorinio skyriaus darbuotojų atlikti tyrimai negyvėliui patvirtino pasiutligės diagnozę,- sakė Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja epidemiologė Nijolė Kriaučiūnienė.

Vyriškis, turėjęs sąlytį su pasiutusiu usūriniu šunimi, skiepijamas nuo pasiutligės. Pasiutliges grėsmės zona paskelbta 3 km spinduliu apie Raudondvario plentą.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, Kauno apskrityje kasmet daugėja pasiutusių gyvūnų, keliančių pavojų žmonėms. Nemažas šuolis įvyko 2006 metais. Palyginus su 2005-aisiais, pernai apskrityje net 2,3 karto padaugėjo gyvūnų pasiutligės atvejų: 2006 m. pasiutligė diagnozuota 334, 2005 m. – 142 gyvūnams.

KVSC duomenimis, 2006-aisiais labai padaugėjo pasiutligės atvejų miestą supančiuose rajonuose. Kauno rajone pernai išaiškinti 92 (2005 m. – 29) pasiutę gyvūnai, pasiutligės atvejų padaugėjo 32 proc. Kėdainių rajone 2006 m. nustatyti 77, Prienų r. – 76, Raseinių – 58 pasiutligės židiniai. Kauniečiai pernai gyveno palyginti ramiai, nes mieste buvo sugautos tik dvi pasiutusios lapės.

Epidemiologinės analizės duomenimis, 2006 m. daugiau nei pusė nuo pasiutligės pastipusių gyvūnų buvo usūriniai šunys (180), 24 proc. – lapės (80), per 7 proc. – galvijai, nuo 2,5 iki 5 proc. – šeškai kiaunės ir kiti.

KVSC specialistų pastebėjimu, šie metai Kauno apskrityje taip pat gali būti neramūs. Dar nepasibaigus kovui jau išaiškinti 33 pasiutligės židiniai, septyni iš jų Kauno rajone.

Pasak KVSC gydytojų epidemiologų, 2006 m. Kauno apskrityje nei vienas žmogus mirtinu pasiutligės virusu neužsikrėtė. Pasiutligės profilaktinės priemonės – skiepai buvo panaudoti laiku.

KVSC gydytojai epidemiologai primena gyventojams, jog pasiutlige dažniausiai serga laukiniai gyvūnai. Pamačius tokį svečią savo sodyboje jį liesti plikomis rankomis – pavojinga. Jei pasiutėlis apriejo arklį, karvę ar naminį šunį, taip pat saugokitės tiesioginio kontakto su jais. Įtartiną laukinį priklydėlį geriausia uždaryti ir skubiai kviestis veterinarijos specialistus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.