Po konteinerius besirausiantys žmonės yra tikra Klaipėdos ir visos Lietuvos gėda. Manau, kad turi visi pagaliau tuo susirūpinti. Esame jau Europos Sąjungos šalis, o pas mus dedasi tokie keisti dalykai. Nejaugi ir miesto, o ir visos šalies valdžia yra bejėgė kaip nors išspręsti šią problemą? Manau, kad nėra bejėgė. Paprasčiausiai tiems vargšams reikia duoti darbo bei išspręsti gyvenamosios vietos klausimą. Juk sovietmečiu tokių vaizdų, kaip yra dabar, negalėjai pamatyti. Po šiukšlių dėžes niekas nesirausė. Vadinasi, ta problema buvo kažkaip išspręsta.
Aš galvoju, kad mes visi taip pripratome prie tų „bomžų”, kad jau nebekreipiame į juos dėmesio.
Tačiau iš kitų Europos šalių atvykę žmonės tikrai labai greitai pastebi šią visuomenės dalį ir nesupranta, kas čia apskritai darosi.
Žinoma, tie „bomžai” yra ir mūsų šalies politikos rezultatas. Viskuo nusivylę žmonės geria, praranda butus, šeimas. Vieni dėl to žudosi, kiti išeina rankioti maisto produktų likučių.
Manyčiau, reikia labai pamąstyti tiems, kurie sėdi Vilniuje aukštuose postuose. Gyvenimas yra ne tik Seime ar Vyriausybės pastate. Ir provincijoje žmonės taip pat gyvena, tačiau tik šimtus kartų blogiau nei brangiais automobiliais važinėjantys ponai. Šie turėtų pradėti pagaliau galvoti ne tik apie save ir savo artimuosius, bet ir apie kitus Lietuvos žmones.
Vargo Lietuvoje daug. Tik jo nenori niekas matyti. Kol nematysime, tol kas rytą mus budins garsai prie konteinerių, kur radiniais nepasidalina vargetos.
Ona Paulauskienė