Neseniai Latvijos dienraštis „Diena” išspausdino straipsnį su Stokholmo ekonomikos mokyklos (Stockholm School of Economics) ekonomisto Morten Hansen įžvalgomis apie tai, kad latviams gali tekti devalvuoti savo nacionalinę valiutą. Mokslininko teigimu, kainų lygis Latvijoje kyla daug sparčiau nei daugelyje pasaulio valstybių ir tai menkina šios šalies produkcijos konkurencingumą užsienyje. Pasak p. Hansen, jeigu Latvijos vyriausybei neatsiras politinės valios imtis ryžtingų veiksmų, o infliacijos tempas nepaliaujamai spartės, vienintelis sprendimas konkurencingumui padidinti gali būti lato devalvavimas.
Viena vertus, nieks negalėtų paneigti, kad Latvijos produkcijos konkurencingumas mažėja dėl sparčios infliacijos, kuri šiuo metu yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Kita vertus, vargu ar lato devalvavimas iš esmės išspręstų šią problemą. Nors tai būtų paspirtis eksportuotojams, kažin ar ilgai jie tuo galėtų džiaugtis ir sulaukti pakartotinų tokių centrinio banko žingsnių. Be to, devalvavus latą pabrangtų iš Rusijos importuojamos strateginės žaliavos (gamtinės dujos), todėl būtų prarasta dalis devalvavimo suteiktų konkurencinių privalumų. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad lato devalvavimas sumažintų latvių perkamąją galią, kas lemtų mažiausiai keletą skaudžių ekonominių pasekmių. Pirma, neišvengiamai drastiškai sulėtėtų ekonomikos augimas, nes būtų užgesintas pagrindinis jo variklis – privatus vartojimas. Antra, silpnesnė gyventojų perkamoji galia paskatintų emigraciją ir taip paskaudintų darbuotojų trūkumo „rykštę” verslui.
Pastaruoju metu iš esmės pagerėjo Latvijos vyriausybės finansinė padėtis. Antai praėjusių metų sausio-lapkričio mėn. konsoliduoto vyriausybės biudžeto balansas buvo perteklinis ir sudarė net 4,2 proc. BVP. Tai reiškia, kad spaudimo iš politikų pusės devalvuoti latą bent jau todėl, kad neišvengiamai kaupiasi vyriausybės skola ir ji nepajėgi jos išmokėti, nėra.
Galų gale, Latvijos centriniam bankui nėra labai lengva keisti dabartinį (fiksuotą) lato kursą (nuo 2005 m. 1 EUR = 0,702804 LVL ir gali svyruoti labai siaurose +/- 1 proc. ribose). Kaip ir Lietuva, Latvija yra vadinamojo VKM-II narė, o tai reiškia, kad bet kokį sprendimą, kuris gali turėti įtakos nacionalinės valiutos stabilumui, privalo derinti su ES institucijomis, t. y. negali vienašališkai devalvuoti lato. Be to, Latvijos centrinis bankas yra gerai pasirengęs atlaikyti valiutos spekuliacines atakas – šiuo metu latai apyvartoje (1023,837 mln. LVL) daugiau nei du kartus padengti konvertuojamų užsienio valiutų, SST (specialiųjų skolinimosi teisių) ir aukso atsargomis (2417,482 mln. LVL). Pastarųjų apskritai beveik pakanka visiems centrinio banko įsipareigojimams (2481,365 mln. LVL) padengti.